Seime norima įteisinti medžioklę strėlėmis bei prožektoriais. Kokie pamąstymai?

Balandžio pradžioje pasirodė žinia, kad Seime norima įteisinti medžioklę strėlėmis bei prožektoriais. Toks pasiūlymas susilaukė itin greitos visuomenės reakcijos: peticiją prieš šį siūlymą jau spėjo pasirašyti virš 44 tūkstančių žmonių.

Ažiotažą sukėlusį pasiūlymą Seimui pateikė 4 valstiečiai, vienas socialdemokratas bei vienas konservatorius. Pateiktame siūlyme siekiama įteisinti Lietuvoje 2004 metais uždraustą medžioklę lankais. Taip pat norima įteisinti plėšrūnų medžioklę prožektoriais. Šiuo metu Lietuvoje prožektoriais galima medžioti tik šernus. Peticijoje yra aiškiai surašyti argumentai, kodėl tokie medžioklės būdai yra laikomi barbariškais ir net prieštaraujančiais Europos Sąjungos gamtosauginiams teisės aktams. Siekdami išsiaiškinti, ar tokie medžioklės būdai tikrai yra žiaurūs, kaip mini peticijos organizatoriai, ir būtini, kaip tikina projekto teikėjai, DELFI nusprendė patikrinti peticijoje minimus svariausius argumentus. Peticiją galite pamatyti čia http://www.priesmedziokle.lt/

Neetiškas ir žiaurus elgesys su gyvūnais?

Peticijoje teigiama, kad norint nušauti žvėrį su lanku, medžiotojas turi būti labai įgudęs. „Šaunant iš lanko yra labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali reikti daug šūvių arba jis pabėgs ir dvės kančiose nuo patirtų traumų. Todėl medžioklė lanku yra neetiška ir smarkiai padidinanti aukos kančias“, – rašoma peticijoje. „Baltijos Vilkas“ tarybos pirmininkas bei vienas iš peticijos organizatorių Andrius Laurinavičius teigia, kad iš medžiotojų jau gavo pirmuosius argumentus. Esą strėlės dabar yra tokios, kad eina kiaurai per žvėrį ir jis nesikankina. „Tačiau problema išlieka ta pati: yra labai sunku nusitaikyti ir pataikyti. Kai tau reikia prisėlinti prie žvėries per 30-25 metrus ir pataikyti į tą mažą judantį plotelį. Tai būna, kad šauni link žvėries, o kur pataikai, tai taip ir pataikai. Todėl tose šalye, kur įteisinta tokia medžioklė, galima rasti nuotraukų, kaip vaikšto peršauti žvėrys“, – pasakoja A. Laurinavičius.

Seimo narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, vienas iš šio projekto teikėjų, teigia: „Tikimybė sužeisti žvėrį yra ir šaunant šautuvu. Ypač, jei kalbame apie medžioklę šratais, kurią dabar ir uždraudėme. Tai yra medžiotojo atsakomybės, profesionalumo ir įgūdžių klausimas. Tikriausiai ta statistika, kiek sužeidžiama su ginklais, nedaug skiriasi nuo tos, kur su strėlėmis“, – sako K. Mažeika ir tikina – visi norintieji medžioti lankais privalės baigti mokymus ir išlaikyti egzaminus.

Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Broniaus Bradausko, medžiotojų ir žvejų draugijai nėra labai aktualu, ar bus tokia medžioklė įteisinta, ar ne. „Kur kas svarbiau, kad nelakstytų sužeisti žvėrys“, – sako B. Bradauskas. Jis teigia, kad įteisinus tokią medžioklę, pats ja neužsiimtų, tačiau tarptautinėje erdvėje atrodytume geriau. Beveik visose ES šalyse tokia medžioklė įteisinta.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė bei A. Laurinavičius tikina, kad medžioklė lankais tėra pramoga ir nieko bendro su gamtosauga neturi. Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas bei Medžioklės ir žvejybos draugijos ekspertų komisijos narys Alius Ulevičius tikina, kad medžioklė lankais sėkmingai egzistuoja pasaulyje. Anot jo, tokių medžioklių įteisinimas priklauso nuo visuomenės grupių poreikių. „Jei toks poreikis egzistuoja, tai turime diskutuoti“, – teigia dėstytojas.

Pasiteiraujame K. Mažeikos, ar išties yra poreikis. „Be abejo. Mes turime profesionalius valstybinius medžioklės plotus. Matome, kad iš to būtų pajamos į biudžetą. Galbūt atvažiuotų ir užsienio medžiotojai, kurie propaguoja tą medžioklę. Mes čia dviračio neišradinėjam, paimam gerąją praktiką ir darom, kad visiems būtų gerai, nes ištekliai yra valstybės. Todėl turime juos eikvoti teisingai ir gauti maksimalią grąžą“, – tikina politikas.

„Iš patikimų šaltinių, pvz., tarptautinių lankininkų organizacijų tinklalapių, žinoma, kad medžioklės su lanku būdas yra mažiau efektyvus nei su ugniniais ginklais. Net iki 20 kartų daugiau laiko tenka paaukoti, kol sumedžiojamas tas pats laimikis, lyginant medžiojimą su įprastais šautuvais. Taip svarstant galima prieiti išvadą, kad jeigu medžiotojui nėra svarbu būtinai sumedžioti laimikį ir jam patinka ilgiau trunkantis tykojimas, ilgesnis ir sunkesnis pasiruošimas, neturėtume jam to drausti“, – pastebi ministras K. Navickas.

K. Mažeika tikina, kad nuotraukos, matomos peticijos puslapyje, netikros. Pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, kažkas leistų laiką ir gamintų netikras nuotraukas, K. Mažeika sako, kad yra organizacijų, kurios visai nori uždrausti medžioklę. „Bet šiuo atveju pagrindinis tikslas yra parodyti tą strėlę. Bet jei mes kalbame apie medžioklei skirtas strėles, tai jos po smūgio ištykšta į gabalus arba kiauriai praeina. Kai kurios gal ir tikros, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, katiną mačiau, tai ta strėlė yra mėgėjiška, kurią gali pamatyti bet kurioje parduotuvėje, ji skirta šaudyti į taikinį, o ne medžioklei. Tai su bet kokiu kitu buitiniu įrankiu gali padaryti žalą gyvūnui ir parodyti, kad tai yra baisus daiktas ir jis naudojamas ne pagal paskirtį“, – sako Seimo narys.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/bandoma-iteisinti-lietuvoje-seniai-uzdrausta-medziokles-buda.d?id=77869823

Tuo tarpu užsienio spaudoje, kur įteisinta medžioklę lankais, skaitome straipsnį, kuo vertinga tokio pobūdžio medžioklė ir ko ji moko medžiotojus. Medžioklė lankais moko medžiotojus daug vertingų gyvenimo pamokų. Kai atsiduriate akistatoje su žvėrimi jūs neišvengiamai būsite įtrauktas į pasaulį, kuris moko apie pagarbą gamtai ir visiems gyviems dalykams, apie kantrybę ir dar daugiau! Štai 7 priežastys, kaip ir kodėl medžioklė lankais gali padėti ugdyti žmones:

1. Pagarba gamtai. Nėra nieko nuostabesnio, kaip atvykti į medžioklę prieš saulėtekį. Kartu su saule „kyla“ ir auga meilė, pagarba gamtai, kuri skatina vis sugrįžti. Pradedame branginti ir grožėtis visais gyvais sutvėrimais, mokytis užuosti kvapus, išgirsti garsus. Pradedame realiai suvokti gyvenimo ratą, sezonų ciklą ir tai, kokia trapi, bet kokia svarbi yra visa ekosistema.

2. Kantrybė. Kantrybė, kantrybė ir, dar kartą, kantrybė. Tikrai nėra lengva susikaupti ir neleisti protui blaškytis praėjus kelioms valandoms po ramaus sėdėjimo tamsoje, kai žinai, kad patogi sofa ir karštas puodelis kavos laukia šiltuose namuose. Tačiau miškuose kantrybė apdovanojama puikiais ir vertais dėmesio trofėjais.

3. Atsidavimas. Tikrai ne kiekvienas gali atsikelti ankščiau už kitus ir keliauti į miškus, kur tamsu ir vėsu. Tai ugdo asmenybės atsidavimą, varomąją jėgą.

4. Organizuotumas. Pasiruošimas medžioklei yra vienas svarbiausių veiksnių. Anksti ryte labai lengva ką nors pamiršti, bet užteks tik vieną kartą užmiršti šiltą skrybėlę ar pirštines, kad keltumėte sau priekaištus dėl prasto pasiruošimo medžioklei. Tokiu būdu išmokstate iš anksto pasiruošti ir susidėti visą reikiamą įrangą ir dar kartą patikrinti viską, prieš išvažiuodami.

5. Sprendimo priėmimas. Medžiotojai visada kruopščiai ruošiasi priimti tinkamus sprendimus. Ypatingai lemiamu momentu. Medžiotojas privalo būti užtinkrintas, kad šūvis atliktas tikrai tinkamoj vietoj, tinkamu laiku ir tinkamam žvėriui.

6. Pastabumas. Medžiotojai išmoksta tikėtis to, kas netikėta. Jie ypatingai turi būti pastabūs aplinkai ir visada pasiruošę bet kam, nes ne visada žinai, kas gali išnirti iš už krūmų.

7. Susikaupimas. Medžiotojas visada sutelkęs dėmesį į tai, ką daro, kaip daro, ir ką reikia padaryti, kad pasiektų tikslą.