Stumbrų reaklimatizacija Lietuvoje

Balandžio 24 dieną Tauro Rago kūrybinė grupė lankėsi Panevėžio miškų urėdijos Krekenavos girininkijoje, stumbryne, kuriame buvo tikrinama stumbrų sveikatos būklė.

Stumbrai – tai stambūs kanopiniai dykaraginių šeimos žvėrys, nuo seno gyvenę Lietuvos miškuose. Pradėjus intensyviau vystyti žemės bei miškų ūkį Lietuvoje, didieji miškų masyvai tapo išskaidyti, kraštovaizdis virto mozaikišku. Pasikeitus aplinkos ir gyvenimo sąlygom, kai kurie laukiniai gyvūnai iki to laiko gyvenę Lietuvos didžiosiose giriose pasitraukė gyventi į didesnius, ramesnius miškus. Lietuvoje stumbrai visiškai išnyko XVII amžiuje, prie jų išnykimo, žinoma, prisidėjo ir intensyvi medžioklė. Kurį laiką stambų Lietuvoje visai nebuvo, tačiau vieną dieną buvo nuspręsta šiuos didžiulius miškų gyventojus sugrąžinti į Lietuvos miškus.

1969 metais pirmą kartą Lietuvoje buvo atvežti du stumbrai ir paleisti Panevėžio miškų urėdijos Krekenavos girininkijoje, 50 ha ploto aptvare. Po metų atvežti dar 6 stumbrai, o 1971 metais nelaisvėje buvo atvestas pirmasis jauniklis. Nuo 1973 metų stumbrai pradėti leisti į laisvę Pašilių miške, šalia aptvaro. Tokiu būdu Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvėje gyvenančių stumbrų banda, vėliau buvo parengta stumbrų re-aklimatizacijos programa. Šiuo metu laisvėje, Pašilių miške, netoli aptvaro gyvena apie 45 – 50 stumbrų banda.

Dabar Pašilių miško aptvare gyvena 19 stumbrų, toks jų skaičius 50 ha ploto teritorijoje yra šiek tiek per didelis, todėl buvo nuspręsta 4 stumbrus (3 pateles ir vieną patinėlį)  parduoti.

Prieš parduodant stumbrus būtina juos tinkamai paruošti, todėl jau buvo pradėti pirmieji paruošiamieji darbai. Pardavimui tinkami 3 – 4 metų amžiaus stumbrai buvo atskirti nuo pagrindinės bandos ir užtverti atskirame mažesniame aptvare, taip vadinamam karantino laikotarpiui, kol jiems bus atliekama daugybė tyrimų.   Visų pirma būtina patikrinti stumbrų sveikatos būklę, taip pat nereikia užmiršti atlikti ir mokslinių tyrimų.

Pirmieji bandymai paimti mėginius stumbrų sveikatos būklei nustatyti bei atlikti mokslinius tyrimus vyko balandžio 24 dieną,  tačiau darbų eiga klostėsi ne taip sklandžiai kaip buvo tikėtasi. Stumbrų tyrimų darbų ėmėsi nemaža komanda - stumbryno darbuotojai, veterinarijos daktarai bei mokslininkai iš Aleksandro Stulginskio universiteto. Iš pradžių stumbrus buvo mėginama kiek nuraminti imobilizuojamomis raminamosiomis medžiagomis, tačiau po pirmų bandymų paaiškėjo, kad stumbrai yra labai  stiprūs ir atsparūs, todėl jų raminamosios medžiagos neveikė, bent jau ne taip kaip buvo tikėtasi.

Visų pirma nelengvas uždavinys pasirodė prisėlinti prie stumbrų tokiu atstumu, kad specialiu šautuvu jiems būtų galima sušvirkšti reikiamus medicininius preparatus. Tikru gyvenimo iššūkiu virto šie mėginimai veterinarijos gydytojui,  kuris pasirodę esąs prastas medžiotojas,  nes jam niekaip nesisekė nei priartėti prie stumbrų reikiamu atstumu nei juos prisivilioti arčiau gundant skaniu pašaru.  Prireikė nemažai pastangų kol pagaliau pavyko stumbrams sušvirkši reikiamus medikamentus, tačiau šis didelis darbas neteikė lauktų rezultatų. Stumbrai aprimo tik trumpam laikotarpiui, tačiau visiškai neužmigo. Buvo nuspręsta procesą pakartoti papildomai stumbrams suleidžiant reikiamų medikamentų, tačiau ir šį kartą stumbrai nepasidavė, svirduliavo sau, vaikščiojo klupčiodami, bet užmigti visai neketino.  Kantriai  laukę ir nesulaukę  kol stumbrai nusiteiks pamiegoti, pakeitėme veiksmų planą – nutarėme pasinaudodami turimais įrenginiais ir stumbrus po vieną suvaryti į siaurą koridorių, kur lengviau galėtume  paimti reikiamus mėginius bei atlikti matavimus. Tačiau ir  vėl patyrėme daug nesėkmių. Pradėjus varyti patiną link specialiai įrengtos gaudyklės, jis kurį laiką pasiblaškęs nedideliame aptvare peršoko tvorą ir pateko į pagrindinį aptvarą, kur buvo laikoma visa likusi stumbrų banda. Šiek tiek vėliau jo poelgį pakartojo viena iš stambesnių patelių. Po  ilgai trukusių bandymų į gaudyklę įvaryti pavyko tik vieną patelę iš visų 4 stumbrų.

Taigi, visos dienos sunkių pastangų rezultatas – pagauta, ištirta ir paženklinta buvo tik viena patelė. Likusius stumbrus nutarta gaudyti ir tirti vėliau, kai bus perstatyti ir patobulinti gaudymo įrenginiai. Po sunkios dienos supratome, kad ne viskas gyvenime vyksta taip sklandžiai kaip tikimasi, ypač dirbant su laukiniais gyvūnais. Nors mūsų pastangos davė nedaug vaisių, tačiau iš arčiau susipažinome su stumbrais, įgijome nemažą patyrimą bei supratome savo klaidas, iš kurių patys turėsime pasimokyti

Autorė: Gintarė Narauskaitė, aut. teisės: TauroRagas.lt
Publikuota: 2014 gegužės 25 d.