Dar vienas puslapis
DONATO STRAIPSNIS
„Jeigu medžioklės ir žūklės uždraudimo vietose, giriose prisiveisia daugiau nustatytos normos gyvulių arba vandens plotuose žuvų, tai draugija sulig visuotinio susirinkimo nutarimu rengia nepaprastas skubias medžiokles, o vandenyse žūkles“.
Medžioklės atgimimas Lietuvoje po pirmojo pasaulinio karo siejamas su profesoriaus Tado Ivanausko veikia. Ir tai tiesa. Bet dažnai pamirštama paminėti jo vyresnįjį kolegą — žinoma miškininką profesorių Povilą Matulionį (1860 — 1932).
P. Matulionis parašė per 100 įvairių knygų, straipsnių, parengė plakatų, žemėlapių.
Prisimindamas P. Matulionį, Antanas Kvedaras 1957 metais rašė, jog 1902 metais P. Matulionio išleistas lietuvių, lenku ir rusų kalbomis originalus plakatas „Kalendorius paprastųjų žuvų vandenuose lietuviškųjų gubernijų, reiškiantis neršimo laikų ir mažiausią didumą dėl gaudymo žuvų“ tuo metu neturėjo analogų ir buvo apdovanotas specialiu medaliu. Vėliau tokius medžioklės ir žvejybos kalendorius imta sudarinėti ne tik Rusijoje, bet ir Vakarų Europoje.
Po revoliucijos P. Matulionis grįžo į Lietuvą ir ėmė vadovauti Miškų departamentui, dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume. Jis buvo Aukštųjų mokslų draugijos pirmininkas. Vėliau buvo išrinktas pirmuoju žemės ūkio akademijos rektoriumi.
Drauge jis prisidėjo prie Gamtos tyrimo stoties organizavimo. Profesoriaus T. Ivanausko ir P. Matulionio rūpesčiu ši stotis buvo įkurta dar 1919 metais.
Žinoma, kad būdamas Miškų departamento direktoriumi P. Matulionis parašė ir išleido 1920 metų birželio 15 dienos „Laikinąsias medžioklės taisykles“. O tų metų spalio 27 dieną drauge su Tadu Ivanausku, žinomu veterinarijos gydytoju Elijošiumi Nonevlčiumi (1863-1931) ir dviem kitais medžiotojais P. Matulionis kreipėsi į Kauno apskrities ir miesto viršininką ir prašė užregistruoti Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugiją. Trejetą mėnesių valdininkai svarstė, ar registruoti 45 punktų draugijos įstatus. Matyt, juos gąsdino įstatų demokratiškumas, tuomet dar sunkiai suvokiami kai kurie naujai kuriamos organizacijos tikslai. Mat 1921 metų vasario 7 dieną įregistruota Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija turėjo tikslą:
- saugoti Lietuvos medžiojamus gyvius ir žuvis,
- rūpintis taisyklingu medžioklės ir žūklės vykdymu,
- veisti medžiojamuosius gyvius ir žuvis,
- platinti tarp žmonių gamtos apsaugos idėją.
Ir galima didžiuotis, kad per daugiau kaip devyniasdešimt metų mūsų medžiotojai ir meškeriotojai iš šio kelio neiškrypo.
Draugija nuomodavo iš valstybės ir privačių asmenų medžioklės plotus, upes ir ežerus, juos saugodavo, veisdavo medžiojamuosius žvėris, žuvis.
Pirmųjų draugijos įstatų trečiame punkte pateiktas atsakymas ką daryti, kad susiklosčius šiandieninei medžioklės ūkio būklei nereikėtų be reikalo ginčytis. Ten sakoma:
„Jeigu medžioklės ir žūklės uždraudimo vietose, giriose prisiveisia daugiau nustatytos normos gyvulių arba vandens plotuose žuvų, tai draugija sulig visuotinio susirinkimo nutarimu rengia nepaprastas skubias medžiokles, o vandenyse žūkles“.
Draugija numatė steigti žvėrių ir žuvų veisyklas, žvėrynus, zoologijos sodus, medžioklės ir meškeriojimo reikmenų parduotuves bei dirbtuves, šunynus, leisti literatūrą, steigti klubus, medžioklės muziejų.
Šiandien mes visa tai turime, išskyrus medžioklės ir žūklės muziejų. Daug kartų buvo keliama muziejaus steigimo idėja Medžioklės ūkio valdyba prie Lietuvos Ministrų Tarybos 1950 metais kreipėsi į medžiotojus, ragindama rinkti eksponatus būsimajam muziejui, po poros metų Kauno medžiotojai užsimojo įsteigti muziejų, bet ir šiandien dar neturime medžioklės ir žūklės muziejaus. Bet nepraraskime vilties įsteigti muziejų — kaupkime ir saugokime eksponatus.
VISĄ STRAIPSNĮ SKAITYKITE: gowild.lt
Palikite atsiliepimą
Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*