MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ PAKEITIMO PATVIRTINIMAS

Paieškos forma

MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ PAKEITIMO PATVIRTINIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 258 „DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. gegužės 8 d. Nr. D1-268

Vilnius

 

 

Projekto

lyginamasis variantas

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nauja redakcija nedėstomos):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasis Lietuvės Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

t v i r t i n u Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles (pridedama).“

2. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

2.1. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau nauja redakcija:

„2. Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. akivaizdžiai sergantis gyvūnas – gyvūnas, kurio ligos požymiai matomi jo kūno išorėje;

2.2. gyvagaudžiai spąstai (gaudyklė) – medžioklės įrankis, kuriuo medžiojamasis gyvūnas pagaunamas gyvas ir nesužeistas;

2.3. gyvūnų šėryklos − stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą;

2.4. medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t.t.;

2.5. medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81;

2.6. medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys;

2.7. medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai);

2.8. neatrankinis medžioklės būdas – medžioklės būdas, kuriuo medžiojant gali būti daromas neigiamas poveikis rūšiai (arba giminingų rūšių grupei) arba rūšies vienos lyties ar amžiaus grupės individams;

2.9. neperspektyvi bebravietė – vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai statiniams, žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, miškui, valstybės sienos linijos padėties pakitimui ar valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams, arba užtvanka yra upėse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, ar upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“;

2.10. teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Šios teisės turėjimas nesiejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą;

2.11. trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas;

2.12. viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;“;

2.13. kitos Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.“;

2.2. pakeičiu 4 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„Medžioti leidžiama tik medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas arba pasibaigęs leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus, išskyrus 15.3 papunktyje numatytus atvejus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie neįrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, ir kurmius. Bešeimininkiai ar bepriežiūriai šunys ir katės nelaikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Sunaikinti bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama, jeigu šie gyvūnai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta pasiutligės grėsmės zona.“;

2.3. pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau - Patikrinimas);

Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.“;

2.4. pakeičiu 10.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.1. įrankius:

10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;

10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

10.1.4. durklus;“;

2.5. pakeičiu 10.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.1. įrankius:

10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;

10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

10.1.4. durklus;

10.1.5. medžioklinius lankus;“;

2.6. pakeičiu 10.2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“;

2.7. pakeičiu 11.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„11.7. katilu - kai medžiotojai stovi arba eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą;“;

2.8. pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

„12. Šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus.

Nenatūraliomis sąlygomis šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui rengti arba vykdyti patikras, lauko bandymus, varžybas tam tikslui specialiai įrengtuose statiniuose ir įrenginiuose (voljeruose, dirbtiniuose urvuose ar kituose uždaruose įrenginiuose, ar uždaroje teritorijoje) galima ištisus metus.

Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.“;

2.9. pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

„15. Medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai):

15.1. medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais;

15.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:

15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.;

pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;

jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.2. tauriuosius elnius:

patinus - nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.;

pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.3. danielius:

patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.;

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.4. stirnas:

patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.;

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.5. šernus – visus metus;

15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus - nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);

15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.;

15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.;

15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;

15.2.11. želmenines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.13. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.14. perkūno oželius, slankas – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;

15.2.16. fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 30 d.;

15.2.17. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;

15.2.18. kovus, pilkąsias varnas – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.);

15.2.19. lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras - visus metus;

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 27 32995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 2 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ar apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;

15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje ir telefonu 8 (5) 2732995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris apie šį faktą informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, medžioklės plotų naudotojas gali panaudoti šį gyvūną savo reikmėms;

15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą įrašo į medžioklės lapą ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas). Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.4 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi.“;

2.10. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

„18. Iki kiekvienų metų balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai AAD pateikia nustatytos formos (11 priedas) ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną.“;

2.11. pakeičiu 19.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„19.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas jį turi).“;

2.12. pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

„22. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.

Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.

Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.

Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.“;

2.13. pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“;

2.14. pakeičiu 24.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.8. medžioklėje su varovais paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių ir paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes;“;

2.15. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25. Medžioklės vadovas privalo šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis Medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojų nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai įrašydamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu.“;

2.16. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

„28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, vilkas. Limituojamų gyvūnų ir stirnų medžiojimo papildomos sąlygos:

28.1. limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus limitą briedžio patinui sumedžioti arba limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje.

28.2. kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu.

28.3. kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba teisėtai medžiojant elninių žvėrių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu;

28.4. medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, 12 valandų pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) informaciją elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos tinklalapio https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“ šią informaciją: vilko sumedžiojimo data ir vieta (savivaldybės, seniūnijos pavadinimas, miško pavadinimas, sumedžiojimo vietos koordinates WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą), vilką sumedžiojusio medžiotojo vardo raidė, pavardė, informacija apie sumedžiotą vilką (vilko sumedžiojimo būdas, apytikslis amžius, lytis, išoriniai požymiai, kiti aiškiai matomi defektai), jei žinoma - informacija apie vilkų grupę, iš kurios individas sumedžiotas (sumedžiotas vilkas priklausė vilkų grupei, kurioje iš viso buvo vilkų, iš jų suaugusių vilkų ir jauniklių vilkų). Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti, kol juos iš sumedžiojusio asmens paims tarnybos įgaliotas atstovas. Mėginiai paimami, saugomi, minėtam atstovui perduodami pagal Medžioklės taisyklių 9 priedą;

28.5. medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD. Tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.“;

2.17. pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

„39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“;

2.18. pripažįstu netekusiu galios 40 punktą;

2.19. pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

„45. Medžioklės trofėjais laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, bebrų ir mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai. Įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas arba sumedžiojimo data ar vieta), gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų dalių, taip pat numesti ragai nėra medžioklės trofėjai.“;

2.20. pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:

„46. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus su kaukole ir apatiniu žandikauliu, o sumedžiojęs vilką, - jo kaukolę, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą.“;

2.21. pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:

„55. Žuvilesių paukščių ar saugomų rūšių žinduolių, darančių didelę žalą, gausa žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.“;

2.22. pripažįstu netekusiu galios 57 punktą;

2.23. pakeičiu 571 papunktį ir jį išdėstau taip:

„571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radavietiese.“;

2.24. pakeičiu 58.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones;“;

2.25. pakeičiu 58.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.7. medžioti neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, medžiotojo biliete apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);“;

2.26. pakeičiu 58.15 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.15. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);“;

2.27. pakeičiu 58.20 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.20. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais bei grankulkėmis;“;

2.28. pakeičiu 58.29 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.29. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros);“;

2.29. pakeičiu 58.30 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.30. negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo atitinkamos sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje;“;

2.30. pakeičiu 58.31 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.31. gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus ar kitaip trukdyti medžioti;“;

2.31. pakeičiu 58.36 papunktį ir jį išdėstau taip:

„58.36. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės);“;

2.32. pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

„60. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas - atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“;

2.33. pripažįstu netekusiu galios 62 punktą;

2.34. pripažįstu netekusiu galios 63 punktą;

2.35. pakeičiu 71.13 papunktį ir jį išdėstau taip:

„71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai - liemenes. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu;“;

2.36. pripažįstu netekusiu galios 72.4 papunktį;

2.37. pakeičiu 74.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 papunkčiuose nurodyti draudimai;“;

2.38. pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama);

2.39. pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama);

2.40. pripažįstu netekusiu galios 3 priedą;

2.41. pakeičiu 5 priedą:

2.41.1. pakeičiu 5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„5.1. maršruto forma – kreivė arba uždaras daugiakampis, kurio teritorijos siauriausia vieta yra ne mažiau kaip 1 km;“;

2.41.2. pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms gruodžio–kovo mėnesiais Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į šioje metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai.“;

2.42. papildau 11 priedu (pridedama).

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. įsakymo 2.5 papunktis įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d.

3.2. iki šio įsakymo įsigaliojimo atlikto saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatai ir juos patvirtinanti įrašo žyma Lietuvos Respublikos medžiotojo biliete galioja pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytus terminus, nustatytus iki šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

 

 

Aplinkos ministras

Kęstutis Mažeika

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/977100c2910911eaa51db668f0092944

 

 

 

 

 

 

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.