Posėdžiuose apie AKM ir augalų apsaugos produktų naudojimą

Paieškos forma

Posėdžiuose apie AKM ir augalų apsaugos produktų naudojimą

akm zemelapis

Vasario 22 d. vyko bendras Copa-Cogeca organizacijų prezidiumų posėdis, kuriame Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis pristatė Europos Komisijos (EK) veiksmus kovojant su afrikiniu kiaulių maru (AKM), užtikrinant saugų ir efektyvų augalų apsaugos produktų naudojimą. Komisaras apžvelgė ir importuojamo maisto saugos problemą.

„Viena svarbiausių mano kabineto užduočių – užtikrinti augalų ir gyvūnų apsaugą nuo ligų. Didžiausias prioritetas šiuo metu yra skiriamas kiaulių maro problemai. Nors ši liga ir plinta,  tačiau mūsų pastangos nėra bevaisės – per pastaruosius ketverius metus AKM į ES pasislinko tik per keturis šimtus kilometrų – kai tuo metu ligos plėtra į rytus siekia dešimt tūkstančių kilometrų ir jau artėja prie Kinijos sienos.” – kalbėjo Komisaras, pabrėžęs, kad didžiausią pavojų kelia ne laukinių gyvūnų migracija, o žmogiškasis faktorius.

„Žinoma, kad laukiniai šernai platina infekciją, tačiau AKM  atvejų buvo rasta izoliuotose Čekijos vietovėse, ir netgi Saremos salose – šernai neišmoko skraidyti, ar plaukioti, ligą ten pernešė žmonės. AKM plitimui poveikį turi transporto judėjimas, turizmas, kontrabanda. Todėl norint stabdyti ligos plitimą neužtenka vien žemės ūkio ir veterinarijos sistemų pastangų – reikia bendromis žemės ūkio veiklos subjektų, medžiotojų, aplinkosaugos, muitinės, sienos apsaugos sistemų, transporto sektorių bendradarbiavimo.”

Posėdžiuose dalyvavusi Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė ir Danijos atstovas Martin Merrild išsakė savo nuomonę dėl prekybos suvaržymų, kurie daugiausiai problemų kelia kiaulių augintojams, patekusiems į maro zoną. Nors ūkininkai skrupulingai laikosi biosaugos reikalavimų ir jų fermose maro nėra, tačiau jie patiria didžiulius nuostolius dėl eksporto ir prekybos ribojimo.

Komisaras V. Andriukaitis kalbėjo ir apie augalų apsaugos produktus. „Aš esu chirurgas – visada savo pažiūras grindžiau mokslu ir konkrečiais tyrimais. ES spendimai turi būti grindžiami mokslu, o ne manipuliuojant emocijomis. Ūkininkai turi turėti prieigą prie efektyvių augalų apsaugos priemonių. Deja, glifosato klausimas buvo labai politizuotas ir mums pavyko pratęsti jo naudojimą kol kas tik penkiems metams. Tai rodo tam tikrą pasitikėjimo ES struktūromis eroziją ir didesnio skaidrumo poreikį.”

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.