Šernai Suskaičiuoti, Liko Tik Suskaičiuoti Kiaules

Paieškos forma

Šernai Suskaičiuoti, Liko Tik Suskaičiuoti Kiaules

sernas

Vasario pabaigoje visoje šalyje medžiotojai skaičiavo, kiek dar liko šernų, beveik dvejus metus juos aktyviai medžiojant.

Afrikinis kiaulių maras trikdo įprastą kaimo žmonių, miškų ir laukų gyvūnijos gyvenimo ritmą. Medžiotojai įpareigoti be atvangos stebėti, gal kur pamatys šernų gaišenų, veterinarijos specialistai tikrina sumedžiotų šernų, paskerstų kiaulių organus ir mėginius, visi laukia naujų valdžios nurodymų ir viltingų žinių, gal jau baigsis ta negandos apsiaustis ar bent sumažės draudimų ir apribojimų. Viltys nesipildo, nurodymai nesiliauja, nes maras įsikibo kaip reikiant, nesitraukia.


Sveiką nuovoką ir etiką – šonan

Vasario pabaigoje visoje šalyje medžiotojai skaičiavo, kiek dar liko šernų, beveik dvejus metus juos aktyviai medžiojant. Skaičiavo ir Kupiškio rajone. Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas Bronislovas Domža pripažino, kad būta dviprasmiškų jausmų, medžiotojai nurodymą vykdė, piktindamiesi sprendimo sumanytojų logikos stoka.

„Nebuvo sniego, vasario pabaiga. Sužiūrėti visus plotus, visus miškus reikia didelių pajėgų ir ilgesnio laiko, per kelias dienas to nepadarysi. Vadinasi, darbą reikia daryti žinant, kad jis bus prastai padarytas, suskaičiuosime, bet su didele, apie 20 proc. paklaida. Stebėjome žvėris prie viliojimo vietų, bokštelių, daugelis būrelių turi įsirengę vaizdo stebėjimo kameras. Atlikome tai, kas nurodyta, bet širdį skauda, kai reikia šaudyti vaikingas pateles, kažin, ar šiuo atveju medžioklių etikos pamynimas duos gerų vaisių“, – svarstė „Ūkininko patarėjo“ kalbinamas Kupiškio medžiotojų vadovas B. Domža, primindamas, kad maro virusą, tikėtina, perneša ne tik šernai, bet ir paukščiai, vabzdžiai, tik anų taip lengvai neišnaikinsi kaip šernų.

Jeigu patikėtume skaičiais, dabar kupiškėnų medžioklės plotuose beliko 269 šernai, pernai buvo 110 daugiau. Sumedžiotos 44 patelės, vadinasi, ir naujų vadų nebebus. 2014 metais spalį nustačius pirmąjį maro virusą Vaduvų miške Šimonių seniūnijoje, buvo sumedžioti 828 šernai, 2015 metais – 635 laukinės kiaulės, taigi populiacija nuosek­liai mažinama. Iš viso iki šiol rajone nustatyta 11 maro židinių, tik vienas iš jų 2015 metais buvo aptiktas kiaulių augintojo ūkyje Noriūnų seniūnijoje, kitais atvejais virusas rastas šernų gaišenose ar sumedžiotiems šernams.

Tikrina tvartus, skaičiuoja paršiukus

Neseniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai buvo susitikę su rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Mariumi Mališausku, buvo sukviesti ir seniūnai, seniūnijų žemės ūkio specialistai. Kovo mėnesį numatyta aplankyti visus smulkius deklaruotus kiaulių ūkius, patik­rinti, kaip šeimininkai laikosi biologinės saugos reikalavimų. Dviejose seniūnijose – Šimonių ir Skapiškio – to daryti nereikės, nes kiaulių ten nebėra, apie 400 kiaulių mažuose ūkeliuose buvo išskersta iki 2014 metų pabaigos.

Kupiškio VMVT viršininkas Kęstutis Jagminas akcentavo, kad Kupiškis yra atsidūręs unikalioje situacijoje – pusė teritorijos yra užkrėsta, kita pusė tebėra švari, jas dalija Lėvens upė.

„Todėl labai svarbus yra prevencinis darbas, kontrolė ir priežiūra, turime galimybę suvaldyti viruso plitimą, pati gamta tam padeda, Lėvuo saugo Kupiškį, Alizavą, Subačių, Noriūnuose pasisekė suvaldyti ligą, neišplito“, – pabrėžė tarnybos vadovas, „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas dabartinę situaciją.

Veterinarijos specialistų pajėgos rajone nėra didelės, todėl ūkių patikrai pasitelkti į pagalbą seniūnijų darbuotojai, jie užpildys klausimynus. Nustačius, kad nesilaikoma saugos reikalavimų, tuos ūkius patikrins veterinarijos specialistai, patars, pakonsultuos, išaiškins apie grėsmes.

„Žmonės informacijos apie reikalavimus – tvartų sandarumą, dezinfekcines priemones, persirengimo drabužius, būtinybę naikinti graužikus – jau turi užtektinai, bet naiviai linkę rizikuoti, mano, kad juos užkratas aplenks. Užmiršta, kad jį ne tik šernai platina, bet jis jau gali būti išplitęs aplinkoje, pievose, miškuose, pašaruose. Neretai atrodo, kad visos tvartų apsaugos priemonės skirtos tik mums parodyti, kad atstotume, taigi reikia dar žmonėms įsisąmoninti, kad jiems to reikia, jų gyvuliams apsaugoti“, – teigė pašnekovas.

Todėl VMVT darbuotojai, pats viršininkas nepraleidžia progų dalyvauti įvairiuose seniūnijų renginiuose, žmonių susibūrimuose, kad primintų apie maro grėsmę, apie saugos priemonių naudą. Neseniai toks pasikalbėjimas vyko Skapiškio seniūnijoje.

Ar liks mažieji kiaulių ūkiai?

Tenykščiai gyventojai, jau metus išgyvenę be kiaulių, dabar viltingai laukia žinių, kada vėl galės laikyti jas savo reikmėms.

„Kas savaitę į VMVT kreipiasi po kelis Skapiškio ar Šimonių seniūnijų ūkininkus, kurie norėtų laikyti kiaules. Aptariame galimybes, žmogus pasvarsto, ar jam verta įdėti lėšų į seno tvarto pertvarkymą, jeigu nori auginti sau kelis paršiukus. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai atsisako tokios minties, o jaunesni ryžtasi, pamąsto, kad bus mažiau augintojų, daugiau galimybių pelningai parduoti kaimišką produkciją. Neseniai pasirašiau leidimą auginti kiaules vienam Adomynės kaimo gyventojui, keliems iš Skapiškio seniūnijos, Laičių kaimo, žmonės tam ryžtasi, bet jie turi suvokti savo riziką, savo įsipareigojimus, turi pasirašyti, kad laikysis visų smulkiesiems kiaulių ūkiams taikomų apribojimų ir reikalavimų. Jeigu taip sutariama, tokios tvarkos drausmingai laikomasi, nesunyks mažieji kiaulių ūkiai, bet aišku, kad jų nebus tiek, kiek iki šiol“, – teigė pašnekovas.

Vien per šių metų kelis mėnesius šalyje vėl aptikta 30 maro užkrato vietų, šernų gaišenų neseniai surasta ir Kupiškio kaimynystėje, Anykščių rajone, vasarį vėl aptikta viruso nešiotojų šernų Vaduvų miške. Tenka mokytis sugyventi su šia bėda, jos neužmirštant ir neignoruojant.

„ŪP“ informacija

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.