VMVT direktorius pasirašė įsakymą dėl AKM stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose pakeitimų

Paieškos forma

VMVT direktorius pasirašė įsakymą dėl AKM stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose pakeitimų

Serniukas

2018 metų gegužės 9 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius pasirašė įsakymą Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ pakeitimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, p a k e i č i u Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 „Dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir 2003 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimu 2003/422/EB, patvirtinančiu afrikinio kiaulių maro diagnostikos vadovą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 39 tomas, p. 59), įgyvendindamas 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL 2014 L 295, p. 63), ir siekdamas apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo tolesnio afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) plitimo:“.

2. Pakeičiu 1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.1. sprendimo 2014/709/ES priedo II ir III dalyse ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme, priimame atitinkamos savivaldybės teritorijoje nustačius pirmą AKM užsikrėtusį šerną, nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijas AKM užkrėsta teritorija (toliau – užkrėsta teritorija);“.

3. Pakeičiu 3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.1. užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų mėsa turi būti pažymima (bet kuriuo medžiotojams tinkamu būdu taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas) ir saugoma su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teritoriniu padaliniu iš anksto suderintoje vietoje, kol bus gauti sumedžiotų šernų AKM  tyrimų rezultatai;“.

4. Pakeičiu 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.2. tik atlikus iš užkrėstoje teritorijoje sumedžiotų šernų paimtų mėginių AKM tyrimus ir gavus jų neigiamus rezultatus, šernų mėsą galima naudoti maistui;“.

5. Pakeičiu 3.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.5. šernų ir kiaulių gaišenos, AKM užsikrėtę sumedžioti šernai, jų skerdenos ar mėsa visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti tvarkomos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86), 12 straipsnį kaip I kategorijos ŠGP arba, nukrypstant nuo reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio, suderinus su VMVT teritoriniu padaliniu pagal reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies e punktą.  AKM užsikrėtę sumedžioti šernai, jų skerdenos ar mėsa, apdoroti AKM sukėlėjus veikiančiais veterinariniais biocidiniais produktais, gali būti, suderinus su VMVT teritoriniu padaliniu, sudedami į sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę, esančią tame pačiame medžioklės ploto vienete, kuriame buvo sumedžioti AKM užsikrėtę šernai;“.

6. Pakeičiu 4.2.2.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.2.2.5. kiekvieną savaitę iš ne mažiau kaip dviejų vėliausiai nugaišusių vyresnių kaip 60 dienų kiaulių, laikomų kiaulių laikymo vietoje, kurioje kiaulės auginamos siekiant jas parduoti kitiems ūkio subjektams auginti ar skersti, organų (blužnies ir inksto (-ų)) mėginius arba visą gaišeną AKM tyrimams PGR metodu;“.

7. Pripažįstu netekusiu galios 4.2.3 papunktį.

8. Pakeičiu 4.2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.2.4. atliekant kiaulių laikymo vietų valstybinę veterinarinę kontrolę, patikrinti, ar kiaulių laikymo vietos yra registruotos, ar duomenys apie laikomas kiaules yra teikiami Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, ar kiaulės kliniškai sveikos ir ar kiaulių laikymo vietose įgyvendinti Biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietose, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“ (toliau – Biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietose).“

Direktorius                                                                                                               Darius Remeika

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/53b6b270536311e884cbc4327e55f3ca

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.