Siūlomi medžioklės taisyklių pakeitimai

Paieškos forma

Siūlomi medžioklės taisyklių pakeitimai

Siūlomi medžioklės taisyklių pakeitimai

PASTABOS MEDŽIOTOJŲ ORGANIZACIJŲ PARENGTAM MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ PROJEKTUI

Medžioklės klausimai yra bendras visuomenės interesas, nes gyvoji gamta yra visuomenės turtas, todėl Medžioklės taisyklių (toliau - Taisyklės) keitimai turi būti derinami įtraukiant visuomenę ir susijusias institucijas. Taisyklės turi užtikrinti skaidrumą tiek medžioklės planavimo, tiek vykdymo, tiek kontroliavimo veiksmuose. Jos turi būti konkrečios, apibrėžiančios visas galimas situacijas ir vienareikšmiškai visiems suprantamos, kad nebūtų galimos jokios interpretacijos. Taisyklėmis leidžiamos medžioti gyvūnų rūšys, medžioklės priemonės, būdai, terminai turi būti pagrįsti gamtosauginiais siekiais ir užtikrinti etiško elgesio su gyvūnais principus. Dalis medžiotojų organizacijų siūlomų taisyklių pakeitimų yra nepriimtini, nes prieštarauja gamtosauginiams siekiams, yra nekonkretūs, neužtikrina skaidrumo, kelia neįgyvendinamus reikalavimus kitoms institucijoms ir pan.

 

Teikiame šias pastabas medžiotojų organizacijų Taisyklių pakeitimo projektui:

„2.9 viliojimo vieta – /.../ specialioje talpoje gali būtiyra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo /… /ir yra ėdžioje ar lovyje išpilta ne daugiau kaip 10 kg pašarų /.../“

Prieštaraujame siūlymui, kad viliojimo vietoje 10 kilogramų ribojimas būtų nustatytas išpiltiems, o ne talpoje esantiems pašarams. Pašarai viliojimo vietoje ribojami tam, kad jie atliktų  tik viliojimo, bet neatliktų maitinimo funkcijos. Tai reikalinga, kad nebūtų veikiama gyvūnų biologija. Todėl yra svarbus ne momentinis išbertas, o realiai gyvūnų gaunamas pašaro kiekis. Iš specialių talpų į lovius pašaras byra, kai loviai tuštinami, taip pat nustatytais intervalais lovius gali pripildyti automatinė šėrykla, taigi, momentinis išpiltų 10 kg pašarų kiekis yra nuolat pasipildantis, o realiai gyvūnai gauna tiek pašaro, kiek jo yra talpoje. Todėl ribojimai turi būti taikomi talpoje esančiam pašarui.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įtrauktas bendras reikalavimas visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojama ne didesnis nei 10 kg pašarų kiekis 1 km2 vienam mėnesiui2. Taigi, 10 kg ribojimas turi būti ne kažkuriuo momentu išpiltiems pašarams, o vieno mėnesio laikotarpiu šernams prieinamam pašarų kiekiui.

 

„2.9 viliojimo vieta – /.../ . Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;“

Prieštaraujame viliojimo vietų tankio ribojimo išbraukimui. Siūlome palikti šiuo metu Taisyklėse esančią formuluotę. Jei šalia viena kitos yra kelios viliojimo vietos, jose maitinasi tie patys gyvūnai ir gauna daug pašaro. Panaikinus ribojimą viliojimo vietų skaičiui tam tikrame plote, viliojimo vietų atskyrimas nuo šėryklų ir pašaro kiekio ribojimas tampa beprasmiu. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Strategijos 3.1.1. punkte nurodyta, kad viliojimas negali viršyti 10 kg pašaro 1 km2 per mėnesį. Dabar esanti Taisyklių formuluotė, kad 10 km2 plote gali būti įrengta ne daugiau kaip  10 šernų viliojimo vietų, atitinka Strategijos rekomendaciją.

 

„3. /.../ Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: /.../ laukiniaikeršuliai, karveliai, /.../“

Pakeitimu prie medžiojamųjų paukščių priskiriama dar viena rūšis – karvelis (keršulis buvo prie medžiojamosios faunos iki šiol). Prieštaraujame naujos rūšies priskyrimui prie medžiojamųjų rūšių, kol medžioklės poreikis nėra pagrįstas duomenimis apie rūšies daromą žalą ar kitais gamtosauginiais tikslais. Raginame vartoti tikslius mokslinius rūšių pavadinimus – rūšies „karvelis“ nėra.

„4./.../ Sunaikinti bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik, jeigu šie gyvūnai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui ir daro žalą laukinei faunai ir naminiams gyvūnams,/.../“

Nepritariame formuluotės papildymui, nes ji nekonkreti („žala gamtai“ gali būti skirtingai suprantama) ir sudaro sąlygas neleistinam elgesiui – formuluotė leidžia nušauti bet kurią iš namų teritorijos išėjusią katę ar pasiklydusį šunį. Taisyklių formuluotės turi būti konkrečios ir visiems vienodai suprantamos. Šiuo metu Taisyklėse esanti nuostata „kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui“ (naminiai gyvūnai jau įeina į „turtą“) yra pakankama suvaldyti skubius pavojingus atvejus, kitais atvejais naminiai gyvūnai turi būti sugaunami, o ne šaudomi, kaip ir yra šiuo metu numatyta Taisyklėse.

„10.1.1. /.../ B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (tik tuo atveju, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas) /.../“

Medžioklės reglamentavimas turi užtikrinti skaidrumą, todėl nepritariame, kad taisyklėse neliktų apibrėžimo, kokiose situacijose galima panaudoti trumpuosius šaunamuosius ginklus. Šie ginklai gali būti naudojami tik ribotose situacijose – šaunant iš artimo atstumo, jie negali būti 

įrašomi lygiavertiškai medžiokliniams ginklams. Norint papildyti trumpųjų ginklų naudojimo atvejus kitomis leidžiamomis situacijomis, jas galima įtraukti skliausteliuose šalia esamų.

„10.1.1. /.../ir lankus.“

Prieštaraujame lankų įteisinimui medžioklėje. 2018 m. 60000 žmonių pasirašė peticiją prieš lankų įteisinimą medžioklei3. Didesnėje Europos dalyje medžioklė su lankais draudžiama dėl žiaurumo, o įteisinusiose dažnai yra numatyti apribojimai, kokius gyvūnus leidžiama medžioti lankais, dalyje leidžiama medžioti tik aptvaruose. Lankas yra mažo galingumo ir taiklumo ginklas, neužtikrinantis greitos gyvūno žūties. Raginame Aplinkos ministeriją ir medžiotojus siekti aukštesnių etiško elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais standartų, vadovautis etiškos medžioklės principais4 ir nenaudoti medžioklėje įrankių ir būdų, kurie sukelia gyvūnams kančias.

„10.2.4. žiūronus, prožektorius, /…/“

Prieštaraujame prožektorių kaip priemonės įrašymui 10.2.4. punkte, neapibrėžiant jų naudojimo. Toks įrašymas reikštų, kad nepritvirtinus prie šautuvo, o nešantis ar pritvirtinus, pavyzdžiui, prie medžio, galima naudoti medžiojant bet kurį gyvūną. Prožektorių naudojimas Buveinių direktyvos rūšių medžioklėje draudžiamas.

„15.1. Medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus /.../) medžioti varant leidžiama /.../“

Nepritariame draudimo medžioti elninių žvėrių patinus varant išbraukimui. Varyminėje medžioklėje neįmanoma taikyti atrankinės medžioklės principų, todėl elninių žvėrių patinų medžioklė neturi būti leidžiama.

 

„15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 31 d. (tik medžiotojams selekcininkams); /.../ pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 30 d. /.../“

„15.2.2. tauriuosius elnius:

/.../ pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 153  1 d.“

„15.2.3. danielius:

patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);iki kovo 31 d.; pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžiosausio 31 d.“

„15.2.4. stirnas

patinus – nuo gegužės 151 d. iki spalio 1531 d. (tik medžiotojams selekcininkams);.“

Nepritariame, kad elninių žvėrių patinų medžioklė būtų leidžiama visiems medžiotojams. Manome, kad atrankinės medžioklės principus išmanyti ir jai vadovautis turėtų visi medžiotojai, tačiau tam visų pirma reikia keisti esamą medžiotojų rengimo programą ir papildyti jau esamų medžiotojų žinias bei įgūdžius. Kol tai nėra padaryta, elninių žvėrių patinus turi medžioti selekcininko kvalifikaciją turintys medžiotojai. Tai numatyta ir Taisyklių 14 punkte.

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų, ir analizės, ar tie tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais nei medžioklė ir ar termino ilginimas gali padėti tikslų pasiekti. Norint nukelti medžioklės terminus į mėnesio galo datas ir neturint ilginimo poreikį pagrindžiančių argumentų, siūlome medžioklės terminus trumpinti.

 

„15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus, /.../ – nuo spalio 151 d. /.../“

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų, ir analizės, ar tie tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais nei medžioklė ir ar termino ilginimas gali padėti tikslų pasiekti. Šiuo metu nustatytas vilkų medžioklės sezonas yra pakankamai ilgas – medžioklė būna nutraukiama dėl išnaudoto limito nepasibaigus sezonui, todėl sezono ilginimo siūlymas nepagrįstas. Kad medžiokle nebūtų daromas neigiamas poveikis vilkų natūraliai elgsenai, yra svarbu palikti vilkų šeimoms laiko parengti jauniklius savarankiškam gyvenimui – medžioklės pradžios ankstinimas tam prieštarautų. Todėl norint, kad medžioklės sezono pradžia būtų mėnesio pradžioje, datą siūlome ne ankstinti, o vėlinti. Paprastųjų šakalų medžioklės terminas turi sutapti su vilkų medžioklės terminu (ir nutraukiamas, nutraukus vilkų medžioklės sezoną), nes šie gyvūnai gali būti sumaišomi.

 

 „15.2.6. /.../ ūdras – nuo spalio 151   d. /.../“

 

Prieštaraujame medžioklės termino ūdrai nustatymui. Tai, kad gyvūnas yra išbrauktas iš Lietuvos Raudonosios knygos, nereiškia, kad jis turi būti medžiojamas. Ūdra yra Buveinių direktyvos II ir IV prieduose, Lietuva neturi kokių nors išimčių, todėl jos medžioklė negalima.

 

„15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 131 d.“

 

Prieštaraujame barsuko medžioklės termino ilginimui, nebent yra pagrįsta, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Taip pat pažymime, kad yra neetiška medžioti ar kitaip trikdyti žiemos miegui užmigusius gyvūnus, taip pat neetiška medžioti gyvūnus jų urvuose, o medžioklė su šunimis – nesuderinama su gyvūnų gerovės reikalavimais.

 

„15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;iki balandžio 15 d.; bebrus žemės ir miškų ūkio sklypuose esančiuose melioracijos statiniuose ir jų specialiosiose apsaugos zonose - visus metus.“

 

Prieštaraujame bebrų medžioklei visus metus. Esamas aštuonių su puse mėnesių medžioklės sezonas pakankamai ilgas, kad būtų sumedžioti norimi sumedžioti gyvūnai. Etiniais sumetimais ir melioraciniuose statiniuose gyvenantiems bebrams turi būti paliekamas ramybės laikas jauniklių auginimui. Raginame Aplinkos ministeriją ir medžiotojus siekti aukštesnių etiško elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais standartų, atsisakyti visų rūšių gyvūnų medžioklės jauniklių auginimo laikotarpiu ir palikti jiems ramybės laikotarpį.

 

  • pilkuosius garnius – nuo rugpjūčio 151   d. iki gruodžio 1531 d.;
  • kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 151 d. iki gruodžio 1531 d.;
  • perkūno oželius, slankas – nuo rugsėpjūčio 1 d. iki gruodžio 1lapkričio 30 d.; /.../
  • 15.2.17. keršulius, karvelius – nuo rugsėpjūčio 1 d. iki gruodžio 1lapkričio 30 d.;“
  •  

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui, nebent yra pagrįsta, kad tai reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Prieštaraujame naujų rūšių priskyrimui prie medžiojamųjų rūšių, kol medžioklės poreikis nėra pagrįstas duomenimis apie rūšies daromą žalą ar kitais gamtosauginiais tikslais. Raginame vartoti tikslius mokslinius rūšių pavadinimus – rūšies „karvelis“ nėra.

Želmeninė žąsis vizualiai neatskiriama nuo tundrinės žąsies, todėl jos medžioklės nuostatos turi būti koreguojamos. Dryžgalvė kryklė yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl jos medžioklė negalima. Pilkųjų garnių populiacijos būklę Lietuvos ornitologų draugija, 2015 metais atlikusi  tyrimus,  įvertino  kaip  blogą,  todėl  šios rūšies medžioklė negalima. Keršuliai gali  perėti antrą vadą, todėl jų medžioklės termino pradžia neturėtų būti ankstinama.

 

„15.2.19. /.../ paprastuosius šakalus, /.../ - visus metus;“

Prieštaraujame paprastųjų šakalų medžioklei visus metus. Taisyklėse numatytas jų medžioklės terminas, atitinkantis vilkų medžioklės terminą, nes šios rūšys gali būti supainiotos. Šiuo metu Lietuvoje šakalų nėra arba beveik nėra, todėl nėra jokio poreikio medžioti juos visus metus. Paprastasis šakalas yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugoma rūšis, todėl neribojama jo medžioklė negalima – medžiojimas galimas tik stebint populiacijos būklę ir užtikrinant, kad medžioklė jos neblogins. Be to, medžioklė nepaliekant ramybės laikotarpio net jauniklių auginimo metu, yra neetiška.

 

 

 

„15.3.4. sumedžiojęs sužeistą ar sužalotą medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas (išskyrus stumbrus), medžioklės plotų naudotojas negali jokių jo dalių panaudoti maistui, trofėjams ruošti /.../“

Prieštaraujame išimties stumbrams iš kitų saugomų  rūšių darymui. Išimties siūlymas rodo, kad yra suinteresuotumas naudoti sumedžiotus stumbrus maistui ir trofėjams – leidimas taip elgtis didintų interesą medžioti stumbrus ir pasirinkti tinkamesnius maistui ir trofėjams. Tai keltų grėsmę saugomos rūšies būklei. Būtent rūšims, kurių medžioklė kelia susidomėjimą, reikalinga apsauga be išimčių. Lietuvoje numatyta leisti sumedžioti pasenusius, sužalotus ir pan. stumbrus, reguliuojant populiacijos gausą, taigi, turi būti medžiojami netrofėjiniai ir maistui mažiau tinkami individai, sumedžiojamų individų skaičius itin ribotas, todėl išimties darymas neturi pagrindo.

 

„15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą įrašo į medžioklės lapą. Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.4 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi“

„21. /.../ Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

Nepritariame, kad medžiotojas, iškviestas į autoįvykį, nušauto gyvūno neturi įrašyti į medžioklės lapą. Manome, kad visi nušaunami gyvūnai (taip pat ir nutraukiant kančias), turi būti registruojami, renkant statistinius duomenis. Be to, tik įrašas medžioklės lape parodo, kad iš įvykio paimtas gyvūnas nėra subrakonieriautas.

 

„15.3.5. Kai medžiojant paukščius, atsitiktinai sumedžiojama nemedžiotinos rūšies antis, kryklė, žąsis ar kitas nemedžiojamas paukštis, iki išvykstant iš medžioklės vietos (plotų vieneto), apie tai pažymima medžioklės lape bei surašomas nustatytos formos aktas.“

Nepritariame Taisyklių 15.3. dalies papildymui punktu apie atsitiktinai sumedžiotus paukščius, nes ši Taisyklių dalis yra skirta sužeistų ar sužalotų gyvūnų nušovimo temai, siūlomas įrašyta punktas yra ne šios temos. Pritariame siūlymui, kad sumedžiojus nemedžiotinos rūšies paukštį būtų surašomas nustatytos formos aktas, punktas dėl tokio atvejo turėtų būti Taisyklių  dalyje „Medžioklės eiga“ arba „Su medžiokle susijusi draudžiama veikla“. Sumedžiojus neleistinos rūšies gyvūną (taip pat ir atsitiktinai) turi būti numatyta atsakomybės taikymo tvarka.

 

22. /.../ Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, nepadarant žalos gamtai.

Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. /.../

Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.“

Prieštaraujame nuostatai, kad gyvūnai gali būti sumedžioti neteisėtai, nepadarant žalos gamtai. Duomenys medžioklės lape būtini, kad kontroliuojantys pareigūnai galėtų atskirti teisėtai ir neteisėtai medžiojančius asmenis. Nesilaikantis šios tvarkos asmuo turi atsakyti už savo veiksmus, piniginis nuostolis turi paskatinti laikytis tvarkos.

Nurodyme, kas daroma prieš pradedant gyvūnų dorojimą, siūlome iš išbraukiamo 22-o punkto perkelti sakinio dalį „iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti“, nes 21-o punkto formuluotė „kuriame buvo medžiojama“ yra ne tokia konkreti. Taip pat manome, kad svarbu perkelti sakinio dalį „atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas“.

Manome, kad yra svarbu surinkti duomenis, kokio amžiaus ir lyties šernai yra sumedžiojami – tai reikalinga vertinant priemonių nuo kiaulių maro taikymą. Jei šie duomenys nerašomi medžioklės lape, jie turėtų būti registruojami kitoje vietoje.

 

„28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: /.../ danielius, stirna, /.../.“ Prieštaraujame danieliaus ir stirnos išbraukimui iš gyvūnų, kurių medžioklė limituojama.

„28.3. įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD.“

Danielius ir stirna yra intensyviai medžiojamos rūšys, limitavimas yra vienas iš medžioklės kontrolės būdų, jis turėtų padėti išlaikyti lyčių ir amžiaus struktūrą bandose. Atsisakius limitų šių rūšių valdymas pilnai atiduodamas medžiotojams, o tai pažeidžia Lietuvos piliečių lūkestį, kad tam skirtos institucijos (šiuo atveju AM) vykdys valstybei priklausančių išteklių apsaugą ir naudojimo priežiūrą.

Taip pat pažymime, kad danieliai yra dirbtinai veisiami ir paleidžiami į laisvę. Ši praktika prieštarauja bioįvairovės apsaugos siekiams, nes laukinė gamta verčiama medžioklės ūkiu, o vietinės plėšrūnų rūšys, svarbios ekosistemai, imamos traktuoti kaip „ūkiui“ kenkiančios. Svetimžemių rūšių veisimas ir išleidimas vien medžioklės tikslais turėtų būti draudžiamas.

Nepritariame reikalavimo surašyti ir AAD perduoti nustatytos formos aktą išbraukimui. Už neteisėtai, taip pat ir netyčia, sumedžiotus gyvūnus turi būti atsakoma, procedūros turi būti įforminamos raštu.

 

20.„28.5. /.../ Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad įgaliotas atstovas galėtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti 24 val. arba trumpiau kol iš sumedžiojusio asmens paims Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas. /.../“

 

9 priedas „SUMEDŽIOTO VILKO MĖGINIŲ PAĖMIMO, SAUGOJIMO, PERDAVIMO TYRIMUI IR GRĄŽINIMO INSTRUKCIJA“

 

Prieštaraujame nerealaus laiko tarpo nustatymui mėginių surinkimui. Raginame šį punktą derinti su VSTT specialistais, kad sumedžiotų vilkų mėginių surinkimas būtų sklandus. Tik suderinus veiksmus ir apibrėžus naują tvarką, ją perkelti į Medžioklės taisykles koreguojant 28.5 punktą ir 9-tą Taisyklių priedą.

 

„54. Žuvininkystės tvenkiniuose ir melioraciniuose statiniuose leidžiama medžioti šernus ir smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus:

54.1. šernus, bebrus ir ondatras – visus metus, leidžiant juos apšviesti prožektoriumi

 

/.../“

Prieštaraujame melioracinių statinių įtraukimui prie žuvininkystės tvenkiniams daromų išimčių. Žuvininkystės tvenkiniai išskiriami kaip teritorija, kurioje yra medžioklės apribojimai (kartu intensyvinama kai kurioms rūšims). Melioracinių statinių priskyrimas prie 8-to Taisyklių skyriaus teritorijų neturi pagrindo.

Prieštaraujame leidimui medžioti bebrus ir ondatras apšviečiant prožektoriumi. Bebras yra Buveinių direktyvos rūšis, šioms rūšims prožektorius yra draudžiama priemonė. Kadangi bebrų ir ondatrų medžioklės naudojant prožektorius nebūtų galima atskirti, draudimas naudoti prožektorius turi galioti ir ondatroms.

„57. 300 m zonoje apie valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančius gamtinius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nenustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 56.4–56.5 papunkčiuose.“

Nepritariame draudimo įrengti viliojimo vietas 300 m. zonoje aplink gamtinius rezervatus išbraukimui. Viliojimo vietos ir šėryklos išbalansuoja gyvūnų elgesį ir tankumą, tai kenkia gamtinių rezervatų tikslams.

„571. /.../ Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas /.../ arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.“

Nepritariame 100-to metrų atstumo iki saugomos rūšies radavietės išbraukimui. Taisyklių punktas galėtų būti koreguojamas, nurodant, kokio tipo radavietėms galioja draudimas, tačiau atstumas iki radavietės yra reikalingas. Viliojimo vietose ir aplink jas nenatūraliai padidėja kanopinių žvėrių skaičius bei įtaka ekosistemai, šis pokytis gali daryti neigiamą poveikį saugomos rūšies radavietei.

„58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3, 151 /.../“

Taisyklėse nėra 151 punkto.

„58.5.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose;“

Prieštaraujame draudimo naudoti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir juos turėti išbraukimui. Išbraukti galima tik leidžiamus naudoti įrankius, tačiau šie įrankiai neleidžiami.

„58.35. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“

Prieštaraujame draudimo šerti šernus išbraukimui. Šėrimas lemia nenatūralią populiacijos gausą ir tai yra afrikinio kiaulių maro plitimo priežastis. Strategijoje 3.1.1. punkte nurodoma, kad šernų šėrimas turi būti draudžiamas6.

 

„58.36. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų,

Prieštaraujame viliojimo vietų tankio ribojimo išbraukimui. Siūlome palikti šiuo metu Taisyklėse esančią formuluotę. Jei šalia viena kitos yra kelios viliojimo vietos, jose maitinasi tie patys gyvūnai ir gauna daug pašaro. Panaikinus ribojimą viliojimo vietų skaičiui tam tikrame plote, viliojimo vietų atskyrimas nuo šėryklų ir pašaro kiekio ribojimas tampa beprasmiu. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Strategijos 3.1.1 punkte nurodyta, kad viliojimas negali viršyti 10 kg pašaro 1 km2 per mėnesį. Dabar esanti Taisyklių formuluotė, kad 10 km2 plote gali būti įrengta ne daugiau kaip  10 šernų viliojimo vietų atitinka Strategijos rekomendaciją.

 

„58.36. vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus

biraus grūdinio pašaro /.../“

 

Prieštaraujame žodžių „birus grūdinis“ įrašymui, nes šernų viliojimui naudojamos ir daržovės, vaisiai. Pašaro kiekio apribojimai turi galioti visam pašarui

 

„58.36. /.../ natūralius birius grūdinius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės; (išskyrus automatinius šėryklas-barstytuvus, kurie gali barstyti ant žemės)“

Prieštaraujame draudimo pilti pašarą ant žemės išimčiai automatinėms šėrykloms. Ant žemės nuolat pilamas pašaras teršia ir keičia miško dirvą, yra terpė užkratams daugintis. Reikalavimas berti pašarą į talpas turi būti taikomas ir naudojant automatines šėryklas.

 

„74. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai:

74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių /.../ 58.35 /.../ papunkčiuose nurodyti draudimai.“

 

Prieštaraujame draudimo šerti šernus išbraukimui ir nebelaikymui jo šiurkščiu Taisyklių pažeidimu. Šernų šėrimas yra viena iš esminių afrikinio kiaulių maro plitimo priežasčių, jis draudžiamas Strategijoje.

 

5 priedas „1. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege (toliau – apskaita) tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių /.../“

„7. Gyvūnai, kurių pėdsakai registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras /.../“

Po apskaitos anketa: „2. Registruojamos rūšys: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras /.../“

Manome, kad apskaitoje pagal pėdsakus sniege turėtų būti paliktas stumbrų pėdsakų registravimas. Nors VSTT vykdo stumbrų gausos stebėseną jų gausiausiai gyvenamoje teritorijoje, medžiotojų vykdoma apskaita gali suteikti duomenis apie kituose rajonuose sutinkamus stumbrus.

 

Panaikinant kanopinių žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege, turi būti numatytas ir įrašytas kitas jų gausos įvertinimo metodas.

 

5 priedas. „8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio /.../ gruodžio - kovo mėnesiais /.../“

Nepritariame apskaitos pradžios perkėlimui į gruodžio mėnesį, kadangi šį mėnesį paprastai dar vyksta vilkų medžioklė – apskaitos duomenys neatspindėtų po medžioklės sezono esančios situacijos. Galvojant apie oro sąlygas, gruodžio mėnesį tinkamos sąlygos yra mažiausiai tikėtinos. Todėl siūlome apskaitos pradžios laiko neankstinti.

5 priedas. „10. Apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius:

sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24val.;

po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;

apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei“

Nepritariame reikalavimų oro sąlygoms išbraukimui. Apskaitos patikimumas labai priklauso nuo oro sąlygų, reikalavimai oro sąlygoms gali būti koreguojami, tačiau yra reikalingi.

 

5 priedas. „12. Apskaita atliekama n audojant transporto priemones, einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones“

Nepritariame leidimui apskaitą atlikti važiuojant transporto priemone. Kad apskaitos duomenys būtų patikimi, ji turi būti atliekama kruopščiai, skiriant pakankamai laiko pėdsakų paieškai. Važiavimas mašina sumažina apskaitos patikimumą, nes žiūrint iš mašinos dalis pėdsakų liks nepastebėti.

 

Kyla abejonių dėl šių medžiotojų organizacijų projekte siūlomų pakeitimų, todėl raginame Aplinkos apsaugos departamentą įvertinti, ar šie pakeitimai neturėtų neigiamos įtakos medžioklės kontrolei:

„15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą0,5 valandos telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo nufotografuoti gyvūną ir jam atsiųsti nuotraukas elektroninėmis priemonėmis;1 val.“

„15.3.3./.../ jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo2 val. atidėjimo terminą /.../“

 

Manome, kad laiko pareigūnų veiksmams drastiškas trumpinimas gali reikšti, kad pareigūnai neturės galimybių atlikti patikrinimus. Taip pat manome, kad nuostatos, kad pareigūnas gali prašyti nuotraukos, išbraukimas apsunkins pareigūno galimybes objektyviai vertinti situaciją. Taisyklėse turi būti numatyti realūs,

 

pareigūnų galimybes atitinkantys laiko tarpai jų veiksmams. Kad sprendimas būtų pasvertas, yra logiška prašyti vaizdinės medžiagos iš medžiotojo, todėl tokia nuostata taisyklėse turėtų likti.

 

„19.3. nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką. /.../“

„21. /.../ Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo

Manome, kad yra reikalingas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimas, ar šie duomenys yra reikalingi atliekant medžioklės kontrolę.

 

ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius).“

 

Manome, kad yra reikalingas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimas, ar įrašai apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus yra reikalingi atliekant medžioklės kontrolę, ir ar kontrolė nukentės, jei jų nebus.

 

SIŪLYMAI KEISTI MEDŽIOKLĖS TAISYKLES

Suformulavome savo siūlymus Medžioklės taisyklių atnaujinimui. Norime paaiškinti jų motyvus. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei, būtų pagrįsta bioįvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.

 

Kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei:

Medžioklė turi būti apgalvotai reguliuojama, remiantis žiniomis apie gyvūnų biologiją ir rūšių populiacijų būklę. Medžioklės klausimai neturėtų būti paliekami tik medžiotojų bendruomenės nuožiūrai, turi būti pasitelkiami moksliniai tyrimai, sprendimai priimami analizuojant ir apibendrinant duomenis.

Laukinė gamta neturi būti verčiama medžioklės ūkiu – gyvūnai neturi būti šeriami didinant vislumą ar atrenkami medžiojant tokiu būdu, kuris keičia natūralų lyčių ar amžiaus pasiskirstymą populiacijoje. Turi būti siekiama, kad medžioklė ir su ja susijusi veikla turėtų kiek galima mažesnę įtaką natūraliems ekosistemų procesams. Medžioklės ūkių formavimas išbalansuoja ekosistemų pusiausvyrą ir kelia grėsmę biologinei įvairovei (pvz., dirbtinai užveisiamas šernų skaičius – ant žemės perintiems paukščiams, augalų augimvietėms).

Kad medžioklę būtų galima laikyti etiška, turėtų būti nuosekliai įgyvendinami šie žingsniai (vadovaujantis Tarptautinio susitarimo etiškai laukinės gamtos kontrolei principais)7:

 

Sprendžiant žmonių ir gamtos konfliktus visų pirma turi būti vertinama, kaip žmonių elgesys pakeitė ekosistemą, kad kilo konfliktas, ir tai bandoma spręsti. Visų pirma turi būti keičiamas žmonių elgesys ir taikomi sugyvenimo sprendimai.

Poreikis kontroliuoti laukines populiacijas turi būti pagrįstas duomenimis, kad yra daroma reikšminga žala žmonėms, turtui, gyvuliams, ekosistemoms ar kitiems gyvūnams. Taip pat turi būti atsižvelgiama į visuomenės nuostatas.

Turi būti apibrėžti konkretūs, realūs siekiai, jie turi būti koreguojami pagal situaciją, stebima, ar rezultatai pasiekiami. Nepakanka užsibrėžti mažinti gyvūnų gausą, tikslai turi numatyti, kokio rezultato siekiama mažinant konfliktą ir žalą. Pavyzdžiui, jau įsitvirtinusių invazinių rūšių išnaikinimas gali būti neįmanomas, bet tikslai turi būti orientuoti į jų poveikio ekosistemai mažinimą, o medžioklės sezono eigoje ir po jo vertinama, ar poveikis sumažėjo.

 

 

Medžioklė turi būti integruota ilgalaikės gyvūnų populiacijų valdymo programos dalis. Šalia populiacijų gausos kontrolės turi būti sprendžiami kiti populiacijų valdymo uždaviniai.

Sprendimai medžioti turi būti grįsti konkrečios situacijos specifika, o ne neigiamomis nuostatomis tam tikrų rūšių (svetimžemių, gausių, „kenkėjų“) atžvilgiu. Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti taikomi visų rūšių gyvūnams.

Turi būti siekiama sukelti kuo mažiau kančios, atsisakant tokių praktikų kaip medžioklės su spąstais, neužtikrinančiais staigios pagauto gyvūno mirties, medžioklės su šunimis urvuose, plėšriųjų žvėrelių ir kiškių medžioklės su šunimis ir pan.

 

 

Dalis šiuo metu galiojančių Medžioklės taisyklių (toliau – Taisyklės) punktų nedera su šiais principais, todėl siūlome juos keisti. Siūlome tokius pakeitimus:

 

Siekiant, kad medžioklė nedarytų neigiamos įtakos biologinei įvairovei ir ekosistemų pusiausvyrai:

Raginame uždrausti laukinių gyvūnų šėrimą.

Laukinių gyvūnų šėrimą siūlome įrašyti prie draudžiamų su medžiokle susijusių veiklų. Keičiantis klimatui ir nebelikus atšiaurių žiemų, šėrimas nebeteko savo etinio pagrindo, o neigiamas jo poveikis natūraliems ekosistemų procesams auga - šeriamos populiacijos didėja, užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Kanopinių žvėrių šėrimas motyvuojant atitraukimu nuo pasėlių vertintinas kaip priemonė, kuri gali būti taikoma išimtiniais atvejais, nes visuotinis šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti. Išskirtiniai atvejai galėtų būti tvirtinami Aplinkos ministerijos įstaigų sprendimu (pvz., VSTT dėl stumbrų, AAD dėl kitų rūšių). Turėtų būti keičiamas Taisyklių 2.1. punktas ir 9-tame Taisyklių skyriuje įrašomas draudimas šerti visus laukinius žvėris.

 

2.Raginame viliojimo vietą apibrėžti remiantis Afrikinio kiaulių maro valdymo strategija Europos Sąjungai.

Lietuva yra Afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje. Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai8  (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įrašytas bendras reikalavimas

 

visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg pašarų  kiekis  1  km2  vienam  mėnesiui9.  Lietuva  delsia  įgyvendinti  šią  vieną  iš  pagrindinių

 

rekomendacijų kovai su maru, nors dėl maro tebėra patiriami dideli nuostoliai. Todėl raginame 

 

apibrėžti viliojimo vietą, laikantis Strategijos rekomendacijos. Šis reikalavimas gali būti netaikomas žoliniam pašarui, kuris nedomina šernų. Tam reikia keisti Medžioklės taisyklių 2.9. punktą, 11.3. punktą, 58.36. punktą.

 

1.Siūlome keisti kai kurių gyvūnų rūšių medžioklės terminus:

Siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino plėšriesiems žvėrims arba palikti jį tik invazinėms rūšims. Plėšrieji žvėrys yra būtina pilnavertės ekosistemos grandis, kryptingas jų skaičiaus mažinimas privalo būti motyvuotas gamtosaugos poreikiais konkrečioje vietovėje ir paremtas visapusišku ekosistemos tyrimu. Visos šalies mastu medžioklė neturi daryti spaudimo plėšrūnų populiacijoms. Turėtų būti keičiamas 15.1. Taisyklių punktas.

Raginame trumpinti miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų medžioklės terminus. Pabrėžiame, kad šeškas, miškinė ir akmeninė kiaunės yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, tokiu būdu yra pripažinta, kad šių gyvūnų gausos reguliavimas turi būti atliekamas atsargiai, kartu skiriant dėmesį jų populiacijų būklės vertinimui. Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera – nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži. Šiuo metu šeškai ir kiaunės nemedžiojami tik tris mėnesius, nors jų jaunikliai savarankiški tampa tik rudenį. Siūlome šių žvėrių medžioklės termino pradžią kelti į rudenį. Turėtų būti keičiamas 15.2.7. Taisyklių punktas.

Siūlome papildyti 15.2.6. Taisyklių punktą dėl vilkų ir šakalų medžioklės nuostata, kad šakalų medžioklė nutraukiama tuo pačiu metu, kaip ir vilkų – kai išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas. Šių žvėrių medžioklei nustatytas vienodas terminas, nes jie gali būti supainiojami. Todėl vengiant situacijų, kai palaikius šakalu gali būti sumedžiojamas vilkas, prasminga šakalų medžioklės sezoną baigti kartu su vilkų medžioklės sezono pabaiga.

Raginame atsisakyti pilkųjų kiškių medžioklės. Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkieji kiškiai nyksta, ruošiamasi vykdyti jų įveisimo projektą. Matant, kad rūšis nyksta, jos medžioklė turėtų būti nutraukta, kaip yra padaryta su kurapkų medžiokle. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.9. punktą.

Atsižvelgdami į situaciją, kai varyminės medžioklės metu buvo nušauta stumbrė, nors buvo žinoma, kad ji yra kvartale su jaunikliu, o Buveinių direktyva draudžia tyčia trikdyti IV priedo rūšis (12-tas direktyvos straipsnis), siūlome įtraukti į Taisykles draudimą atlikti varymą kvartale, jeigu žinoma, kad jame yra Buveinių direktyvos IV priedo gyvūnas. Toks draudimas galėtų būti prie 58.2. punkto papunkčių.

Raginame uždrausti svetimžemių rūšių išleidimą į laisvę. Šiuo metu esanti praktika, kai aptvaruose veisiami danieliai ir fazanai yra paleidžiami į laisvę medžioklės tikslais yra ydinga – svetimžemės rūšys nėra reikalingos ekosistemoms, gali ardyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą, kuria konfliktą, kai medžiotojai ima persekioti vietines plėšriųjų žvėrių rūšis, norėdami išsaugoti įveistas svetimžemes. Todėl raginame atsisakyti šios praktikos kaip kenkiančios bioįvairovei.

 

 

Siekiant etiško elgesio su gyvūnais, raginame:

Atsisakyti medžioklės būdo „su šunimis“ (11.5. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų  ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį.)

Taisyklėse yra nurodyta, kad medžiojant šiuo būdu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, tačiau realybėje šis medžioklės metodas ir gyvūnų gerovės nuostatos nesuderinami. Medžiojant šiuo būdu laukinis gyvūnas užpjudomas šuniu arba šunimis, yra kandžiojamas, patiria didelį stresą. Kitais medžioklės būdais galima sumedžioti gyvūnus nesukeliant jiems tiek daug kančios. Vardan siekio sumažinti medžiojamųjų gyvūnų kančias, kiek tai yra įmanoma padaryti, siūlome būdo „su šunimis“ atsisakyti. Turėtų būti naikinamas 11.5. Taisyklių punktas ir įrašomas draudimas 9-tame Taisyklių skyriuje.

 

Raginame išreikštinai įrašyti draudimą naudoti galūnę suspaudžiančius spąstus. Nors Taisyklėse yra apibrėžta, kad naudojami tik selektyvūs ir užtikrinantys staigią mirtį spąstai, tačiau praktikoje šis apibrėžimas pasirodo esąs nepakankamas. Lietuvoje tebėra naudojami spąstai, kurie savo konstrukcija ir panaudojimo būdu dalį pakliuvusių gyvūnų sulaiko už galūnės, tačiau mažesnių rūšių gyvūnus gali užmušti vietoje. Vykdant kontrolę traktuojama, kad legalu naudoti spąstus, kurie gali užmušti, užuot traktavus, kad naudojama įranga privalo įgyvendinti šį kriterijų. Todėl reikalingas vienareikšmis draudimas naudoti spąstus, kurie gali sulaikyti už galūnės, taip pat juos laikyti, parduoti, pirkti, analogiškai, kaip yra su kilpomis, nes šios priemonės sukelia panašias kančias. Turėtų būti papildytas 58.26. Taisyklių punktas.

4.Siūlome keisti medžioklės terminus taip, kad jauniklius auginantiems gyvūnams būtų paliktas pakankamas ramybės laikas:

Siūlome grąžinti medžioklės terminą šernams, kad nebūtų medžiojamos jauniklius atsivedusios patelės, kol jaunikliai yra labiausiai priklausomi nuo motinų. Populiacijos gausos valdymui raginame priimti kitus sprendimus, visų pirma - gaunamų pašarų mažinimo. Turėtų būti keičiami 15.2.5. ir 54.1. Taisyklių punktai.

Manome, kad reikia trumpinti bebrų medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Kaip ir kitoms rūšims, bebrams turėtų būti taikomi etiškos medžioklės principai ir paliekamas deramas ramybės laikas jaunikliams auginti. Bebrų jaunikliai auga lėtai ir netampa savarankiški per kelis mėnesius. Siūlome nukelti medžioklės termino pradžią į rudenį, o pabaigą ankstinti bent iki balandžio 1 dienos (balandžio viduryje bebrai jau veda jauniklius). Raginame tokį patį medžioklės terminą taikyti ir žuvininkystės tvenkiniams, o kylančius konfliktus spręsti neletaliais metodais. Atkreipiame dėmesį, kad bebras yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugotina rūšis. Turėtų būti keičiamas 15.2.10. ir 54.1. Taisyklių punktai.

Raginame įvesti medžioklės terminą lapėms, kad nebūtų sumedžiojamos jauniklius auginančios patelės iki jaunikliai geba gyventi savarankiškai. Nemedžiojimo laikas galėtų tęstis nuo balandžio iki rudens. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.19 punktą.

 

 

Kad medžioklės reglamentavimas būtų skaidrus:

Siūlome patikslinti draudimą naudoti naktinio stebėjimo prietaisus taip, kad jie negalėtų būti perdaromi ir naudojami kaip naktiniai taikikliai. Siūlome 10.2.4. punkte patikslinti, kad leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, nepritvirtintus prie ginklo ir/ ar optinio taikiklio.

Siūlome išplėsti Taisyklių penktą skyrių „Medžioklės eiga“, kad būtų įtrauktos ir paaiškintos tokios situacijos, kaip netyčia sumedžiotas kitos rūšies, ne tos lyties  ar  amžiaus gyvūnas bei atsakomybė. Dabar dalis šios informacijos yra Taisyklių 6-tame skyriuje, bet tai neatitinka skyriaus tematikos. Taip pat į 5-tą skyrių turėtų būti perkelti ir 50, 51 punktai iš 7-to skyriaus. 5-tame skyriuje turėtų būti aiškiai apibrėžta atsakomybė už sumedžiotus ne tos rūšies ar kriterijų gyvūnus.

Raginame numatyti galimybes medžioklės vietą ir laiką derinti su bendruomene. Medžioklės apsunkina kitų renginių organizavimą tose pačiose vietovėse. Yra atvejų, kai medžioklės plotų naudotojai neleidžia vykdyti kitų renginių, nes jie suplanavę medžiokles. Manome, kad tokios situacijos turėtų būti sprendžiamos ne medžiotojų, o visuomenės naudai, ir jei planuojami renginiai gali sutraukti žmonių į gamtą, tai jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o medžioklės turėtų būti perkeliamos į kitą vietą ar laiką. Siekiant, kad tokių situacijų sprendimai būtų teisiškai apibrėžti, siūlome į Medžioklės taisykles įtraukti punktą, pagal kurį urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijos galėtų iš anksto prašyti medžioklės grafikų ir turėtų teisę įpareigoti medžioklės plotų naudotoją keisti medžioklės planus dėl viešųjų renginių. Tokia nuostata galėtų būti įrašoma 271 punktu.

Siūlome įpareigoti medžiotojus statyti įspėjamuosius ženklus ant bendrojo naudojimo kelių, kai toje teritorijoje vykdoma varyminė medžioklė (kaip kertamo miško atveju). Tokia tvarka galėtų būti įvedama pridedant atitinkamą papunktį prie Taisyklių 71 punkto. Įspėjamieji ženklai padidintų visuomenės saugumą.

PASTABOS MEDŽIOTOJŲ ORGANIZACIJŲ PARENGTAM MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ PROJEKTUI

 

Medžioklės klausimai yra bendras visuomenės interesas, nes gyvoji gamta yra visuomenės turtas, todėl Medžioklės taisyklių (toliau - Taisyklės) keitimai turi būti derinami įtraukiant visuomenę ir susijusias institucijas. Taisyklės turi užtikrinti skaidrumą tiek medžioklės planavimo, tiek vykdymo, tiek kontroliavimo veiksmuose. Jos turi būti konkrečios, apibrėžiančios visas galimas situacijas ir vienareikšmiškai visiems suprantamos, kad nebūtų galimos jokios interpretacijos. Taisyklėmis leidžiamos medžioti gyvūnų rūšys, medžioklės priemonės, būdai, terminai turi būti pagrįsti gamtosauginiais siekiais ir užtikrinti etiško elgesio su gyvūnais principus. Dalis medžiotojų organizacijų siūlomų taisyklių pakeitimų yra nepriimtini, nes prieštarauja gamtosauginiams siekiams, yra nekonkretūs, neužtikrina skaidrumo, kelia neįgyvendinamus reikalavimus kitoms institucijoms ir pan.

 

Teikiame šias pastabas medžiotojų organizacijų Taisyklių pakeitimo projektui:

„2.9 viliojimo vieta – /.../ specialioje talpoje gali būtiyra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo /… /ir yra ėdžioje ar lovyje išpilta ne daugiau kaip 10 kg pašarų /.../“

Prieštaraujame siūlymui, kad viliojimo vietoje 10 kilogramų ribojimas būtų nustatytas išpiltiems, o ne talpoje esantiems pašarams. Pašarai viliojimo vietoje ribojami tam, kad jie atliktų  tik viliojimo, bet neatliktų maitinimo funkcijos. Tai reikalinga, kad nebūtų veikiama gyvūnų biologija. Todėl yra svarbus ne momentinis išbertas, o realiai gyvūnų gaunamas pašaro kiekis. Iš specialių talpų į lovius pašaras byra, kai loviai tuštinami, taip pat nustatytais intervalais lovius gali pripildyti automatinė šėrykla, taigi, momentinis išpiltų 10 kg pašarų kiekis yra nuolat pasipildantis, o realiai gyvūnai gauna tiek pašaro, kiek jo yra talpoje. Todėl ribojimai turi būti taikomi talpoje esančiam pašarui.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įtrauktas bendras reikalavimas visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojama ne didesnis nei 10 kg pašarų kiekis 1 km2 vienam mėnesiui2. Taigi, 10 kg ribojimas turi būti ne kažkuriuo momentu išpiltiems pašarams, o vieno mėnesio laikotarpiu šernams prieinamam pašarų kiekiui.

 

„2.9 viliojimo vieta – /.../ . Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;“

Prieštaraujame viliojimo vietų tankio ribojimo išbraukimui. Siūlome palikti šiuo metu Taisyklėse esančią formuluotę. Jei šalia viena kitos yra kelios viliojimo vietos, jose maitinasi tie patys gyvūnai ir gauna daug pašaro. Panaikinus ribojimą viliojimo vietų skaičiui tam tikrame plote, viliojimo vietų atskyrimas nuo šėryklų ir pašaro kiekio ribojimas tampa beprasmiu. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Strategijos 3.1.1. punkte nurodyta, kad viliojimas negali viršyti 10 kg pašaro 1 km2 per mėnesį. Dabar esanti Taisyklių formuluotė, kad 10 km2 plote gali būti įrengta ne daugiau kaip  10 šernų viliojimo vietų, atitinka Strategijos rekomendaciją.

 

„3. /.../ Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: /.../ laukiniaikeršuliai, karveliai, /.../“

Pakeitimu prie medžiojamųjų paukščių priskiriama dar viena rūšis – karvelis (keršulis buvo prie medžiojamosios faunos iki šiol). Prieštaraujame naujos rūšies priskyrimui prie medžiojamųjų rūšių, kol medžioklės poreikis nėra pagrįstas duomenimis apie rūšies daromą žalą ar kitais gamtosauginiais tikslais. Raginame vartoti tikslius mokslinius rūšių pavadinimus – rūšies „karvelis“ nėra.

„4./.../ Sunaikinti bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik, jeigu šie gyvūnai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui ir daro žalą laukinei faunai ir naminiams gyvūnams,/.../“

Nepritariame formuluotės papildymui, nes ji nekonkreti („žala gamtai“ gali būti skirtingai suprantama) ir sudaro sąlygas neleistinam elgesiui – formuluotė leidžia nušauti bet kurią iš namų teritorijos išėjusią katę ar pasiklydusį šunį. Taisyklių formuluotės turi būti konkrečios ir visiems vienodai suprantamos. Šiuo metu Taisyklėse esanti nuostata „kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui“ (naminiai gyvūnai jau įeina į „turtą“) yra pakankama suvaldyti skubius pavojingus atvejus, kitais atvejais naminiai gyvūnai turi būti sugaunami, o ne šaudomi, kaip ir yra šiuo metu numatyta Taisyklėse.

„10.1.1. /.../ B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (tik tuo atveju, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas) /.../“

Medžioklės reglamentavimas turi užtikrinti skaidrumą, todėl nepritariame, kad taisyklėse neliktų apibrėžimo, kokiose situacijose galima panaudoti trumpuosius šaunamuosius ginklus. Šie ginklai gali būti naudojami tik ribotose situacijose – šaunant iš artimo atstumo, jie negali būti 

įrašomi lygiavertiškai medžiokliniams ginklams. Norint papildyti trumpųjų ginklų naudojimo atvejus kitomis leidžiamomis situacijomis, jas galima įtraukti skliausteliuose šalia esamų.

„10.1.1. /.../ir lankus.“

Prieštaraujame lankų įteisinimui medžioklėje. 2018 m. 60000 žmonių pasirašė peticiją prieš lankų įteisinimą medžioklei3. Didesnėje Europos dalyje medžioklė su lankais draudžiama dėl žiaurumo, o įteisinusiose dažnai yra numatyti apribojimai, kokius gyvūnus leidžiama medžioti lankais, dalyje leidžiama medžioti tik aptvaruose. Lankas yra mažo galingumo ir taiklumo ginklas, neužtikrinantis greitos gyvūno žūties. Raginame Aplinkos ministeriją ir medžiotojus siekti aukštesnių etiško elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais standartų, vadovautis etiškos medžioklės principais4 ir nenaudoti medžioklėje įrankių ir būdų, kurie sukelia gyvūnams kančias.

„10.2.4. žiūronus, prožektorius, /…/“

Prieštaraujame prožektorių kaip priemonės įrašymui 10.2.4. punkte, neapibrėžiant jų naudojimo. Toks įrašymas reikštų, kad nepritvirtinus prie šautuvo, o nešantis ar pritvirtinus, pavyzdžiui, prie medžio, galima naudoti medžiojant bet kurį gyvūną. Prožektorių naudojimas Buveinių direktyvos rūšių medžioklėje draudžiamas.

„15.1. Medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus /.../) medžioti varant leidžiama /.../“

Nepritariame draudimo medžioti elninių žvėrių patinus varant išbraukimui. Varyminėje medžioklėje neįmanoma taikyti atrankinės medžioklės principų, todėl elninių žvėrių patinų medžioklė neturi būti leidžiama.

 

„15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 31 d. (tik medžiotojams selekcininkams); /.../ pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 30 d. /.../“

„15.2.2. tauriuosius elnius:

/.../ pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 153  1 d.“

„15.2.3. danielius:

patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);iki kovo 31 d.; pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžiosausio 31 d.“

„15.2.4. stirnas

patinus – nuo gegužės 151 d. iki spalio 1531 d. (tik medžiotojams selekcininkams);.“

Nepritariame, kad elninių žvėrių patinų medžioklė būtų leidžiama visiems medžiotojams. Manome, kad atrankinės medžioklės principus išmanyti ir jai vadovautis turėtų visi medžiotojai, tačiau tam visų pirma reikia keisti esamą medžiotojų rengimo programą ir papildyti jau esamų medžiotojų žinias bei įgūdžius. Kol tai nėra padaryta, elninių žvėrių patinus turi medžioti selekcininko kvalifikaciją turintys medžiotojai. Tai numatyta ir Taisyklių 14 punkte.

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų, ir analizės, ar tie tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais nei medžioklė ir ar termino ilginimas gali padėti tikslų pasiekti. Norint nukelti medžioklės terminus į mėnesio galo datas ir neturint ilginimo poreikį pagrindžiančių argumentų, siūlome medžioklės terminus trumpinti.

 

„15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus, /.../ – nuo spalio 151 d. /.../“

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų, ir analizės, ar tie tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais nei medžioklė ir ar termino ilginimas gali padėti tikslų pasiekti. Šiuo metu nustatytas vilkų medžioklės sezonas yra pakankamai ilgas – medžioklė būna nutraukiama dėl išnaudoto limito nepasibaigus sezonui, todėl sezono ilginimo siūlymas nepagrįstas. Kad medžiokle nebūtų daromas neigiamas poveikis vilkų natūraliai elgsenai, yra svarbu palikti vilkų šeimoms laiko parengti jauniklius savarankiškam gyvenimui – medžioklės pradžios ankstinimas tam prieštarautų. Todėl norint, kad medžioklės sezono pradžia būtų mėnesio pradžioje, datą siūlome ne ankstinti, o vėlinti. Paprastųjų šakalų medžioklės terminas turi sutapti su vilkų medžioklės terminu (ir nutraukiamas, nutraukus vilkų medžioklės sezoną), nes šie gyvūnai gali būti sumaišomi.

 

 „15.2.6. /.../ ūdras – nuo spalio 151   d. /.../“

 

Prieštaraujame medžioklės termino ūdrai nustatymui. Tai, kad gyvūnas yra išbrauktas iš Lietuvos Raudonosios knygos, nereiškia, kad jis turi būti medžiojamas. Ūdra yra Buveinių direktyvos II ir IV prieduose, Lietuva neturi kokių nors išimčių, todėl jos medžioklė negalima.

 

„15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 131 d.“

 

Prieštaraujame barsuko medžioklės termino ilginimui, nebent yra pagrįsta, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Taip pat pažymime, kad yra neetiška medžioti ar kitaip trikdyti žiemos miegui užmigusius gyvūnus, taip pat neetiška medžioti gyvūnus jų urvuose, o medžioklė su šunimis – nesuderinama su gyvūnų gerovės reikalavimais.

 

„15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;iki balandžio 15 d.; bebrus žemės ir miškų ūkio sklypuose esančiuose melioracijos statiniuose ir jų specialiosiose apsaugos zonose - visus metus.“

 

Prieštaraujame bebrų medžioklei visus metus. Esamas aštuonių su puse mėnesių medžioklės sezonas pakankamai ilgas, kad būtų sumedžioti norimi sumedžioti gyvūnai. Etiniais sumetimais ir melioraciniuose statiniuose gyvenantiems bebrams turi būti paliekamas ramybės laikas jauniklių auginimui. Raginame Aplinkos ministeriją ir medžiotojus siekti aukštesnių etiško elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais standartų, atsisakyti visų rūšių gyvūnų medžioklės jauniklių auginimo laikotarpiu ir palikti jiems ramybės laikotarpį.

 

  • pilkuosius garnius – nuo rugpjūčio 151   d. iki gruodžio 1531 d.;
  • kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 151 d. iki gruodžio 1531 d.;
  • perkūno oželius, slankas – nuo rugsėpjūčio 1 d. iki gruodžio 1lapkričio 30 d.; /.../
  • 15.2.17. keršulius, karvelius – nuo rugsėpjūčio 1 d. iki gruodžio 1lapkričio 30 d.;“
  •  

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui, nebent yra pagrįsta, kad tai reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Prieštaraujame naujų rūšių priskyrimui prie medžiojamųjų rūšių, kol medžioklės poreikis nėra pagrįstas duomenimis apie rūšies daromą žalą ar kitais gamtosauginiais tikslais. Raginame vartoti tikslius mokslinius rūšių pavadinimus – rūšies „karvelis“ nėra.

Želmeninė žąsis vizualiai neatskiriama nuo tundrinės žąsies, todėl jos medžioklės nuostatos turi būti koreguojamos. Dryžgalvė kryklė yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl jos medžioklė negalima. Pilkųjų garnių populiacijos būklę Lietuvos ornitologų draugija, 2015 metais atlikusi  tyrimus,  įvertino  kaip  blogą,  todėl  šios rūšies medžioklė negalima. Keršuliai gali  perėti antrą vadą, todėl jų medžioklės termino pradžia neturėtų būti ankstinama.

 

„15.2.19. /.../ paprastuosius šakalus, /.../ - visus metus;“

Prieštaraujame paprastųjų šakalų medžioklei visus metus. Taisyklėse numatytas jų medžioklės terminas, atitinkantis vilkų medžioklės terminą, nes šios rūšys gali būti supainiotos. Šiuo metu Lietuvoje šakalų nėra arba beveik nėra, todėl nėra jokio poreikio medžioti juos visus metus. Paprastasis šakalas yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugoma rūšis, todėl neribojama jo medžioklė negalima – medžiojimas galimas tik stebint populiacijos būklę ir užtikrinant, kad medžioklė jos neblogins. Be to, medžioklė nepaliekant ramybės laikotarpio net jauniklių auginimo metu, yra neetiška.

 

 

 

„15.3.4. sumedžiojęs sužeistą ar sužalotą medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas (išskyrus stumbrus), medžioklės plotų naudotojas negali jokių jo dalių panaudoti maistui, trofėjams ruošti /.../“

Prieštaraujame išimties stumbrams iš kitų saugomų  rūšių darymui. Išimties siūlymas rodo, kad yra suinteresuotumas naudoti sumedžiotus stumbrus maistui ir trofėjams – leidimas taip elgtis didintų interesą medžioti stumbrus ir pasirinkti tinkamesnius maistui ir trofėjams. Tai keltų grėsmę saugomos rūšies būklei. Būtent rūšims, kurių medžioklė kelia susidomėjimą, reikalinga apsauga be išimčių. Lietuvoje numatyta leisti sumedžioti pasenusius, sužalotus ir pan. stumbrus, reguliuojant populiacijos gausą, taigi, turi būti medžiojami netrofėjiniai ir maistui mažiau tinkami individai, sumedžiojamų individų skaičius itin ribotas, todėl išimties darymas neturi pagrindo.

 

„15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą įrašo į medžioklės lapą. Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.4 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi“

„21. /.../ Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

Nepritariame, kad medžiotojas, iškviestas į autoįvykį, nušauto gyvūno neturi įrašyti į medžioklės lapą. Manome, kad visi nušaunami gyvūnai (taip pat ir nutraukiant kančias), turi būti registruojami, renkant statistinius duomenis. Be to, tik įrašas medžioklės lape parodo, kad iš įvykio paimtas gyvūnas nėra subrakonieriautas.

 

„15.3.5. Kai medžiojant paukščius, atsitiktinai sumedžiojama nemedžiotinos rūšies antis, kryklė, žąsis ar kitas nemedžiojamas paukštis, iki išvykstant iš medžioklės vietos (plotų vieneto), apie tai pažymima medžioklės lape bei surašomas nustatytos formos aktas.“

Nepritariame Taisyklių 15.3. dalies papildymui punktu apie atsitiktinai sumedžiotus paukščius, nes ši Taisyklių dalis yra skirta sužeistų ar sužalotų gyvūnų nušovimo temai, siūlomas įrašyta punktas yra ne šios temos. Pritariame siūlymui, kad sumedžiojus nemedžiotinos rūšies paukštį būtų surašomas nustatytos formos aktas, punktas dėl tokio atvejo turėtų būti Taisyklių  dalyje „Medžioklės eiga“ arba „Su medžiokle susijusi draudžiama veikla“. Sumedžiojus neleistinos rūšies gyvūną (taip pat ir atsitiktinai) turi būti numatyta atsakomybės taikymo tvarka.

 

22. /.../ Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, nepadarant žalos gamtai.

Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. /.../

Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.“

Prieštaraujame nuostatai, kad gyvūnai gali būti sumedžioti neteisėtai, nepadarant žalos gamtai. Duomenys medžioklės lape būtini, kad kontroliuojantys pareigūnai galėtų atskirti teisėtai ir neteisėtai medžiojančius asmenis. Nesilaikantis šios tvarkos asmuo turi atsakyti už savo veiksmus, piniginis nuostolis turi paskatinti laikytis tvarkos.

Nurodyme, kas daroma prieš pradedant gyvūnų dorojimą, siūlome iš išbraukiamo 22-o punkto perkelti sakinio dalį „iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti“, nes 21-o punkto formuluotė „kuriame buvo medžiojama“ yra ne tokia konkreti. Taip pat manome, kad svarbu perkelti sakinio dalį „atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas“.

Manome, kad yra svarbu surinkti duomenis, kokio amžiaus ir lyties šernai yra sumedžiojami – tai reikalinga vertinant priemonių nuo kiaulių maro taikymą. Jei šie duomenys nerašomi medžioklės lape, jie turėtų būti registruojami kitoje vietoje.

 

„28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: /.../ danielius, stirna, /.../.“ Prieštaraujame danieliaus ir stirnos išbraukimui iš gyvūnų, kurių medžioklė limituojama.

„28.3. įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD.“

Danielius ir stirna yra intensyviai medžiojamos rūšys, limitavimas yra vienas iš medžioklės kontrolės būdų, jis turėtų padėti išlaikyti lyčių ir amžiaus struktūrą bandose. Atsisakius limitų šių rūšių valdymas pilnai atiduodamas medžiotojams, o tai pažeidžia Lietuvos piliečių lūkestį, kad tam skirtos institucijos (šiuo atveju AM) vykdys valstybei priklausančių išteklių apsaugą ir naudojimo priežiūrą.

Taip pat pažymime, kad danieliai yra dirbtinai veisiami ir paleidžiami į laisvę. Ši praktika prieštarauja bioįvairovės apsaugos siekiams, nes laukinė gamta verčiama medžioklės ūkiu, o vietinės plėšrūnų rūšys, svarbios ekosistemai, imamos traktuoti kaip „ūkiui“ kenkiančios. Svetimžemių rūšių veisimas ir išleidimas vien medžioklės tikslais turėtų būti draudžiamas.

Nepritariame reikalavimo surašyti ir AAD perduoti nustatytos formos aktą išbraukimui. Už neteisėtai, taip pat ir netyčia, sumedžiotus gyvūnus turi būti atsakoma, procedūros turi būti įforminamos raštu.

 

20.„28.5. /.../ Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad įgaliotas atstovas galėtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti 24 val. arba trumpiau kol iš sumedžiojusio asmens paims Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas. /.../“

 

9 priedas „SUMEDŽIOTO VILKO MĖGINIŲ PAĖMIMO, SAUGOJIMO, PERDAVIMO TYRIMUI IR GRĄŽINIMO INSTRUKCIJA“

 

Prieštaraujame nerealaus laiko tarpo nustatymui mėginių surinkimui. Raginame šį punktą derinti su VSTT specialistais, kad sumedžiotų vilkų mėginių surinkimas būtų sklandus. Tik suderinus veiksmus ir apibrėžus naują tvarką, ją perkelti į Medžioklės taisykles koreguojant 28.5 punktą ir 9-tą Taisyklių priedą.

 

„54. Žuvininkystės tvenkiniuose ir melioraciniuose statiniuose leidžiama medžioti šernus ir smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus:

54.1. šernus, bebrus ir ondatras – visus metus, leidžiant juos apšviesti prožektoriumi

 

/.../“

Prieštaraujame melioracinių statinių įtraukimui prie žuvininkystės tvenkiniams daromų išimčių. Žuvininkystės tvenkiniai išskiriami kaip teritorija, kurioje yra medžioklės apribojimai (kartu intensyvinama kai kurioms rūšims). Melioracinių statinių priskyrimas prie 8-to Taisyklių skyriaus teritorijų neturi pagrindo.

Prieštaraujame leidimui medžioti bebrus ir ondatras apšviečiant prožektoriumi. Bebras yra Buveinių direktyvos rūšis, šioms rūšims prožektorius yra draudžiama priemonė. Kadangi bebrų ir ondatrų medžioklės naudojant prožektorius nebūtų galima atskirti, draudimas naudoti prožektorius turi galioti ir ondatroms.

„57. 300 m zonoje apie valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančius gamtinius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nenustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 56.4–56.5 papunkčiuose.“

Nepritariame draudimo įrengti viliojimo vietas 300 m. zonoje aplink gamtinius rezervatus išbraukimui. Viliojimo vietos ir šėryklos išbalansuoja gyvūnų elgesį ir tankumą, tai kenkia gamtinių rezervatų tikslams.

„571. /.../ Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas /.../ arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.“

Nepritariame 100-to metrų atstumo iki saugomos rūšies radavietės išbraukimui. Taisyklių punktas galėtų būti koreguojamas, nurodant, kokio tipo radavietėms galioja draudimas, tačiau atstumas iki radavietės yra reikalingas. Viliojimo vietose ir aplink jas nenatūraliai padidėja kanopinių žvėrių skaičius bei įtaka ekosistemai, šis pokytis gali daryti neigiamą poveikį saugomos rūšies radavietei.

„58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3, 151 /.../“

Taisyklėse nėra 151 punkto.

„58.5.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose;“

Prieštaraujame draudimo naudoti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir juos turėti išbraukimui. Išbraukti galima tik leidžiamus naudoti įrankius, tačiau šie įrankiai neleidžiami.

„58.35. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“

Prieštaraujame draudimo šerti šernus išbraukimui. Šėrimas lemia nenatūralią populiacijos gausą ir tai yra afrikinio kiaulių maro plitimo priežastis. Strategijoje 3.1.1. punkte nurodoma, kad šernų šėrimas turi būti draudžiamas6.

 

„58.36. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų,

Prieštaraujame viliojimo vietų tankio ribojimo išbraukimui. Siūlome palikti šiuo metu Taisyklėse esančią formuluotę. Jei šalia viena kitos yra kelios viliojimo vietos, jose maitinasi tie patys gyvūnai ir gauna daug pašaro. Panaikinus ribojimą viliojimo vietų skaičiui tam tikrame plote, viliojimo vietų atskyrimas nuo šėryklų ir pašaro kiekio ribojimas tampa beprasmiu. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Strategijos 3.1.1 punkte nurodyta, kad viliojimas negali viršyti 10 kg pašaro 1 km2 per mėnesį. Dabar esanti Taisyklių formuluotė, kad 10 km2 plote gali būti įrengta ne daugiau kaip  10 šernų viliojimo vietų atitinka Strategijos rekomendaciją.

 

„58.36. vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus

biraus grūdinio pašaro /.../“

 

Prieštaraujame žodžių „birus grūdinis“ įrašymui, nes šernų viliojimui naudojamos ir daržovės, vaisiai. Pašaro kiekio apribojimai turi galioti visam pašarui

 

„58.36. /.../ natūralius birius grūdinius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės; (išskyrus automatinius šėryklas-barstytuvus, kurie gali barstyti ant žemės)“

Prieštaraujame draudimo pilti pašarą ant žemės išimčiai automatinėms šėrykloms. Ant žemės nuolat pilamas pašaras teršia ir keičia miško dirvą, yra terpė užkratams daugintis. Reikalavimas berti pašarą į talpas turi būti taikomas ir naudojant automatines šėryklas.

 

„74. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai:

74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių /.../ 58.35 /.../ papunkčiuose nurodyti draudimai.“

 

Prieštaraujame draudimo šerti šernus išbraukimui ir nebelaikymui jo šiurkščiu Taisyklių pažeidimu. Šernų šėrimas yra viena iš esminių afrikinio kiaulių maro plitimo priežasčių, jis draudžiamas Strategijoje.

 

5 priedas „1. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege (toliau – apskaita) tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių /.../“

„7. Gyvūnai, kurių pėdsakai registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras /.../“

Po apskaitos anketa: „2. Registruojamos rūšys: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras /.../“

Manome, kad apskaitoje pagal pėdsakus sniege turėtų būti paliktas stumbrų pėdsakų registravimas. Nors VSTT vykdo stumbrų gausos stebėseną jų gausiausiai gyvenamoje teritorijoje, medžiotojų vykdoma apskaita gali suteikti duomenis apie kituose rajonuose sutinkamus stumbrus.

 

Panaikinant kanopinių žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege, turi būti numatytas ir įrašytas kitas jų gausos įvertinimo metodas.

 

5 priedas. „8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio /.../ gruodžio - kovo mėnesiais /.../“

Nepritariame apskaitos pradžios perkėlimui į gruodžio mėnesį, kadangi šį mėnesį paprastai dar vyksta vilkų medžioklė – apskaitos duomenys neatspindėtų po medžioklės sezono esančios situacijos. Galvojant apie oro sąlygas, gruodžio mėnesį tinkamos sąlygos yra mažiausiai tikėtinos. Todėl siūlome apskaitos pradžios laiko neankstinti.

5 priedas. „10. Apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius:

sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24val.;

po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;

apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei“

Nepritariame reikalavimų oro sąlygoms išbraukimui. Apskaitos patikimumas labai priklauso nuo oro sąlygų, reikalavimai oro sąlygoms gali būti koreguojami, tačiau yra reikalingi.

 

5 priedas. „12. Apskaita atliekama n audojant transporto priemones, einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones“

Nepritariame leidimui apskaitą atlikti važiuojant transporto priemone. Kad apskaitos duomenys būtų patikimi, ji turi būti atliekama kruopščiai, skiriant pakankamai laiko pėdsakų paieškai. Važiavimas mašina sumažina apskaitos patikimumą, nes žiūrint iš mašinos dalis pėdsakų liks nepastebėti.

 

Kyla abejonių dėl šių medžiotojų organizacijų projekte siūlomų pakeitimų, todėl raginame Aplinkos apsaugos departamentą įvertinti, ar šie pakeitimai neturėtų neigiamos įtakos medžioklės kontrolei:

„15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą0,5 valandos telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo nufotografuoti gyvūną ir jam atsiųsti nuotraukas elektroninėmis priemonėmis;1 val.“

„15.3.3./.../ jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo2 val. atidėjimo terminą /.../“

 

Manome, kad laiko pareigūnų veiksmams drastiškas trumpinimas gali reikšti, kad pareigūnai neturės galimybių atlikti patikrinimus. Taip pat manome, kad nuostatos, kad pareigūnas gali prašyti nuotraukos, išbraukimas apsunkins pareigūno galimybes objektyviai vertinti situaciją. Taisyklėse turi būti numatyti realūs,

 

pareigūnų galimybes atitinkantys laiko tarpai jų veiksmams. Kad sprendimas būtų pasvertas, yra logiška prašyti vaizdinės medžiagos iš medžiotojo, todėl tokia nuostata taisyklėse turėtų likti.

 

„19.3. nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką. /.../“

„21. /.../ Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo

Manome, kad yra reikalingas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimas, ar šie duomenys yra reikalingi atliekant medžioklės kontrolę.

 

ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius).“

 

Manome, kad yra reikalingas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimas, ar įrašai apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus yra reikalingi atliekant medžioklės kontrolę, ir ar kontrolė nukentės, jei jų nebus.

 

SIŪLYMAI KEISTI MEDŽIOKLĖS TAISYKLES

Suformulavome savo siūlymus Medžioklės taisyklių atnaujinimui. Norime paaiškinti jų motyvus. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei, būtų pagrįsta bioįvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.

 

Kad nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei:

Medžioklė turi būti apgalvotai reguliuojama, remiantis žiniomis apie gyvūnų biologiją ir rūšių populiacijų būklę. Medžioklės klausimai neturėtų būti paliekami tik medžiotojų bendruomenės nuožiūrai, turi būti pasitelkiami moksliniai tyrimai, sprendimai priimami analizuojant ir apibendrinant duomenis.

Laukinė gamta neturi būti verčiama medžioklės ūkiu – gyvūnai neturi būti šeriami didinant vislumą ar atrenkami medžiojant tokiu būdu, kuris keičia natūralų lyčių ar amžiaus pasiskirstymą populiacijoje. Turi būti siekiama, kad medžioklė ir su ja susijusi veikla turėtų kiek galima mažesnę įtaką natūraliems ekosistemų procesams. Medžioklės ūkių formavimas išbalansuoja ekosistemų pusiausvyrą ir kelia grėsmę biologinei įvairovei (pvz., dirbtinai užveisiamas šernų skaičius – ant žemės perintiems paukščiams, augalų augimvietėms).

Kad medžioklę būtų galima laikyti etiška, turėtų būti nuosekliai įgyvendinami šie žingsniai (vadovaujantis Tarptautinio susitarimo etiškai laukinės gamtos kontrolei principais)7:

 

Sprendžiant žmonių ir gamtos konfliktus visų pirma turi būti vertinama, kaip žmonių elgesys pakeitė ekosistemą, kad kilo konfliktas, ir tai bandoma spręsti. Visų pirma turi būti keičiamas žmonių elgesys ir taikomi sugyvenimo sprendimai.

Poreikis kontroliuoti laukines populiacijas turi būti pagrįstas duomenimis, kad yra daroma reikšminga žala žmonėms, turtui, gyvuliams, ekosistemoms ar kitiems gyvūnams. Taip pat turi būti atsižvelgiama į visuomenės nuostatas.

Turi būti apibrėžti konkretūs, realūs siekiai, jie turi būti koreguojami pagal situaciją, stebima, ar rezultatai pasiekiami. Nepakanka užsibrėžti mažinti gyvūnų gausą, tikslai turi numatyti, kokio rezultato siekiama mažinant konfliktą ir žalą. Pavyzdžiui, jau įsitvirtinusių invazinių rūšių išnaikinimas gali būti neįmanomas, bet tikslai turi būti orientuoti į jų poveikio ekosistemai mažinimą, o medžioklės sezono eigoje ir po jo vertinama, ar poveikis sumažėjo.

 

 

Medžioklė turi būti integruota ilgalaikės gyvūnų populiacijų valdymo programos dalis. Šalia populiacijų gausos kontrolės turi būti sprendžiami kiti populiacijų valdymo uždaviniai.

Sprendimai medžioti turi būti grįsti konkrečios situacijos specifika, o ne neigiamomis nuostatomis tam tikrų rūšių (svetimžemių, gausių, „kenkėjų“) atžvilgiu. Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti taikomi visų rūšių gyvūnams.

Turi būti siekiama sukelti kuo mažiau kančios, atsisakant tokių praktikų kaip medžioklės su spąstais, neužtikrinančiais staigios pagauto gyvūno mirties, medžioklės su šunimis urvuose, plėšriųjų žvėrelių ir kiškių medžioklės su šunimis ir pan.

 

 

Dalis šiuo metu galiojančių Medžioklės taisyklių (toliau – Taisyklės) punktų nedera su šiais principais, todėl siūlome juos keisti. Siūlome tokius pakeitimus:

 

Siekiant, kad medžioklė nedarytų neigiamos įtakos biologinei įvairovei ir ekosistemų pusiausvyrai:

Raginame uždrausti laukinių gyvūnų šėrimą.

Laukinių gyvūnų šėrimą siūlome įrašyti prie draudžiamų su medžiokle susijusių veiklų. Keičiantis klimatui ir nebelikus atšiaurių žiemų, šėrimas nebeteko savo etinio pagrindo, o neigiamas jo poveikis natūraliems ekosistemų procesams auga - šeriamos populiacijos didėja, užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Kanopinių žvėrių šėrimas motyvuojant atitraukimu nuo pasėlių vertintinas kaip priemonė, kuri gali būti taikoma išimtiniais atvejais, nes visuotinis šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti. Išskirtiniai atvejai galėtų būti tvirtinami Aplinkos ministerijos įstaigų sprendimu (pvz., VSTT dėl stumbrų, AAD dėl kitų rūšių). Turėtų būti keičiamas Taisyklių 2.1. punktas ir 9-tame Taisyklių skyriuje įrašomas draudimas šerti visus laukinius žvėris.

 

2.Raginame viliojimo vietą apibrėžti remiantis Afrikinio kiaulių maro valdymo strategija Europos Sąjungai.

Lietuva yra Afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje. Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai8  (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įrašytas bendras reikalavimas

 

visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg pašarų  kiekis  1  km2  vienam  mėnesiui9.  Lietuva  delsia  įgyvendinti  šią  vieną  iš  pagrindinių

 

rekomendacijų kovai su maru, nors dėl maro tebėra patiriami dideli nuostoliai. Todėl raginame 

 

apibrėžti viliojimo vietą, laikantis Strategijos rekomendacijos. Šis reikalavimas gali būti netaikomas žoliniam pašarui, kuris nedomina šernų. Tam reikia keisti Medžioklės taisyklių 2.9. punktą, 11.3. punktą, 58.36. punktą.

 

1.Siūlome keisti kai kurių gyvūnų rūšių medžioklės terminus:

Siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino plėšriesiems žvėrims arba palikti jį tik invazinėms rūšims. Plėšrieji žvėrys yra būtina pilnavertės ekosistemos grandis, kryptingas jų skaičiaus mažinimas privalo būti motyvuotas gamtosaugos poreikiais konkrečioje vietovėje ir paremtas visapusišku ekosistemos tyrimu. Visos šalies mastu medžioklė neturi daryti spaudimo plėšrūnų populiacijoms. Turėtų būti keičiamas 15.1. Taisyklių punktas.

Raginame trumpinti miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų medžioklės terminus. Pabrėžiame, kad šeškas, miškinė ir akmeninė kiaunės yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, tokiu būdu yra pripažinta, kad šių gyvūnų gausos reguliavimas turi būti atliekamas atsargiai, kartu skiriant dėmesį jų populiacijų būklės vertinimui. Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera – nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži. Šiuo metu šeškai ir kiaunės nemedžiojami tik tris mėnesius, nors jų jaunikliai savarankiški tampa tik rudenį. Siūlome šių žvėrių medžioklės termino pradžią kelti į rudenį. Turėtų būti keičiamas 15.2.7. Taisyklių punktas.

Siūlome papildyti 15.2.6. Taisyklių punktą dėl vilkų ir šakalų medžioklės nuostata, kad šakalų medžioklė nutraukiama tuo pačiu metu, kaip ir vilkų – kai išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas. Šių žvėrių medžioklei nustatytas vienodas terminas, nes jie gali būti supainiojami. Todėl vengiant situacijų, kai palaikius šakalu gali būti sumedžiojamas vilkas, prasminga šakalų medžioklės sezoną baigti kartu su vilkų medžioklės sezono pabaiga.

Raginame atsisakyti pilkųjų kiškių medžioklės. Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkieji kiškiai nyksta, ruošiamasi vykdyti jų įveisimo projektą. Matant, kad rūšis nyksta, jos medžioklė turėtų būti nutraukta, kaip yra padaryta su kurapkų medžiokle. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.9. punktą.

Atsižvelgdami į situaciją, kai varyminės medžioklės metu buvo nušauta stumbrė, nors buvo žinoma, kad ji yra kvartale su jaunikliu, o Buveinių direktyva draudžia tyčia trikdyti IV priedo rūšis (12-tas direktyvos straipsnis), siūlome įtraukti į Taisykles draudimą atlikti varymą kvartale, jeigu žinoma, kad jame yra Buveinių direktyvos IV priedo gyvūnas. Toks draudimas galėtų būti prie 58.2. punkto papunkčių.

Raginame uždrausti svetimžemių rūšių išleidimą į laisvę. Šiuo metu esanti praktika, kai aptvaruose veisiami danieliai ir fazanai yra paleidžiami į laisvę medžioklės tikslais yra ydinga – svetimžemės rūšys nėra reikalingos ekosistemoms, gali ardyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą, kuria konfliktą, kai medžiotojai ima persekioti vietines plėšriųjų žvėrių rūšis, norėdami išsaugoti įveistas svetimžemes. Todėl raginame atsisakyti šios praktikos kaip kenkiančios bioįvairovei.

 

 

Siekiant etiško elgesio su gyvūnais, raginame:

Atsisakyti medžioklės būdo „su šunimis“ (11.5. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų  ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį.)

Taisyklėse yra nurodyta, kad medžiojant šiuo būdu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, tačiau realybėje šis medžioklės metodas ir gyvūnų gerovės nuostatos nesuderinami. Medžiojant šiuo būdu laukinis gyvūnas užpjudomas šuniu arba šunimis, yra kandžiojamas, patiria didelį stresą. Kitais medžioklės būdais galima sumedžioti gyvūnus nesukeliant jiems tiek daug kančios. Vardan siekio sumažinti medžiojamųjų gyvūnų kančias, kiek tai yra įmanoma padaryti, siūlome būdo „su šunimis“ atsisakyti. Turėtų būti naikinamas 11.5. Taisyklių punktas ir įrašomas draudimas 9-tame Taisyklių skyriuje.

 

Raginame išreikštinai įrašyti draudimą naudoti galūnę suspaudžiančius spąstus. Nors Taisyklėse yra apibrėžta, kad naudojami tik selektyvūs ir užtikrinantys staigią mirtį spąstai, tačiau praktikoje šis apibrėžimas pasirodo esąs nepakankamas. Lietuvoje tebėra naudojami spąstai, kurie savo konstrukcija ir panaudojimo būdu dalį pakliuvusių gyvūnų sulaiko už galūnės, tačiau mažesnių rūšių gyvūnus gali užmušti vietoje. Vykdant kontrolę traktuojama, kad legalu naudoti spąstus, kurie gali užmušti, užuot traktavus, kad naudojama įranga privalo įgyvendinti šį kriterijų. Todėl reikalingas vienareikšmis draudimas naudoti spąstus, kurie gali sulaikyti už galūnės, taip pat juos laikyti, parduoti, pirkti, analogiškai, kaip yra su kilpomis, nes šios priemonės sukelia panašias kančias. Turėtų būti papildytas 58.26. Taisyklių punktas.

4.Siūlome keisti medžioklės terminus taip, kad jauniklius auginantiems gyvūnams būtų paliktas pakankamas ramybės laikas:

Siūlome grąžinti medžioklės terminą šernams, kad nebūtų medžiojamos jauniklius atsivedusios patelės, kol jaunikliai yra labiausiai priklausomi nuo motinų. Populiacijos gausos valdymui raginame priimti kitus sprendimus, visų pirma - gaunamų pašarų mažinimo. Turėtų būti keičiami 15.2.5. ir 54.1. Taisyklių punktai.

Manome, kad reikia trumpinti bebrų medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Kaip ir kitoms rūšims, bebrams turėtų būti taikomi etiškos medžioklės principai ir paliekamas deramas ramybės laikas jaunikliams auginti. Bebrų jaunikliai auga lėtai ir netampa savarankiški per kelis mėnesius. Siūlome nukelti medžioklės termino pradžią į rudenį, o pabaigą ankstinti bent iki balandžio 1 dienos (balandžio viduryje bebrai jau veda jauniklius). Raginame tokį patį medžioklės terminą taikyti ir žuvininkystės tvenkiniams, o kylančius konfliktus spręsti neletaliais metodais. Atkreipiame dėmesį, kad bebras yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugotina rūšis. Turėtų būti keičiamas 15.2.10. ir 54.1. Taisyklių punktai.

Raginame įvesti medžioklės terminą lapėms, kad nebūtų sumedžiojamos jauniklius auginančios patelės iki jaunikliai geba gyventi savarankiškai. Nemedžiojimo laikas galėtų tęstis nuo balandžio iki rudens. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.19 punktą.

 

 

Kad medžioklės reglamentavimas būtų skaidrus:

Siūlome patikslinti draudimą naudoti naktinio stebėjimo prietaisus taip, kad jie negalėtų būti perdaromi ir naudojami kaip naktiniai taikikliai. Siūlome 10.2.4. punkte patikslinti, kad leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, nepritvirtintus prie ginklo ir/ ar optinio taikiklio.

Siūlome išplėsti Taisyklių penktą skyrių „Medžioklės eiga“, kad būtų įtrauktos ir paaiškintos tokios situacijos, kaip netyčia sumedžiotas kitos rūšies, ne tos lyties  ar  amžiaus gyvūnas bei atsakomybė. Dabar dalis šios informacijos yra Taisyklių 6-tame skyriuje, bet tai neatitinka skyriaus tematikos. Taip pat į 5-tą skyrių turėtų būti perkelti ir 50, 51 punktai iš 7-to skyriaus. 5-tame skyriuje turėtų būti aiškiai apibrėžta atsakomybė už sumedžiotus ne tos rūšies ar kriterijų gyvūnus.

Raginame numatyti galimybes medžioklės vietą ir laiką derinti su bendruomene. Medžioklės apsunkina kitų renginių organizavimą tose pačiose vietovėse. Yra atvejų, kai medžioklės plotų naudotojai neleidžia vykdyti kitų renginių, nes jie suplanavę medžiokles. Manome, kad tokios situacijos turėtų būti sprendžiamos ne medžiotojų, o visuomenės naudai, ir jei planuojami renginiai gali sutraukti žmonių į gamtą, tai jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o medžioklės turėtų būti perkeliamos į kitą vietą ar laiką. Siekiant, kad tokių situacijų sprendimai būtų teisiškai apibrėžti, siūlome į Medžioklės taisykles įtraukti punktą, pagal kurį urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijos galėtų iš anksto prašyti medžioklės grafikų ir turėtų teisę įpareigoti medžioklės plotų naudotoją keisti medžioklės planus dėl viešųjų renginių. Tokia nuostata galėtų būti įrašoma 271 punktu.

Siūlome įpareigoti medžiotojus statyti įspėjamuosius ženklus ant bendrojo naudojimo kelių, kai toje teritorijoje vykdoma varyminė medžioklė (kaip kertamo miško atveju). Tokia tvarka galėtų būti įvedama pridedant atitinkamą papunktį prie Taisyklių 71 punkto. Įspėjamieji ženklai padidintų visuomenės saugumą.

Palikite atsiliepimą

Jūsų el.pašto adresas nebus rodomas ir naudojamas. Pažymėti laukai yra privalomi.*

To prevent automated spam submissions leave this field empty.